Autorius, institucija: Goda Masionė, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004
Mokslinis vadovas: prof. dr. Dainius Martuzevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Žaneta Stasiškienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004) – pirmininkė
prof. dr. Gintaras Denafas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
prof. dr. Violeta Makarevičienė (Vytauto Didžiojo universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
prof. dr. Daiva Mikučionienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
dr. Alessia Nicosia (Italijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos Atmosferos mokslų ir klimato institutas, Italija, gamtos mokslai, fizika, N002)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: G. Masionės el. disertacija.pdf
© G. Masionė, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“
Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas).
Anotacija: Pastaruoju metu biologinės kilmės polimerai sulaukia vis daugiau dėmesio kaip potenciali alternatyva pakeisti iškastinius polimerus įvairiose pramonės srityse. Biologinės kilmės polimerai yra pilnai arba dalinai gaunami iš atsinaujinančių šaltinių tokių kaip augalai, biologinės atliekos ar mikroorganizmai. Oro filtravimo pramonė yra vienas iš sektorių, priklausančių nuo polimerinių žaliavų. Nors šis sektorius yra santykinai mažas, palyginti su pagrindiniais sektoriais, tokiais kaip pakavimas ir statyba, jam reikalingos specialios technologijos pažangioms neaustinėms filtravimo struktūroms gaminti. Tyrimų trūkumas šia tema pabrėžia poreikį įvertinti technines galimybes pakeisti iškastinio kuro kilmės žaliavas atsinaujinančiomis, biologinės kilmės alternatyvomis. Šiuo atžvilgiu yra svarbu ne tik ieškoti tvarių žaliavų, bet ir tobulinti technologinius sprendimus pažangioms filtravimo medžiagoms, kurios užtikrintų aukštą dalelių surinkimo efektyvumą ir mažesnes energijos sąnaudas eksploatacijos metu. Siekiant plėtoti efektyvias ir tvarias oro filtravimo medžiagas, būtina atlikti išsamų medžiagų, filtravimo savybių ir poveikio aplinkai vertinimo tyrimą. Šios disertacijos tikslas yra ištirti nano- ir mikropluoštinių medžiagų, pagamintų iš sintetinių biopolimerų, pritaikymo galimybes oro filtravimui, atsižvelgiant į technologinį įgyvendinamumą, filtravimo efektyvumą ir poveikį aplinkai.