G. Oberausko daktaro disertacijos „Amoniako gamybos technologinių procesų hibridiniai modeliai ir jų taikymas procesų valdyme“ gynimas

Autorius, institucija: Giedrius Oberauskas, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, informatikos inžinerija, T007

Daktaro disertacija ginama eksternu

Mokslinis konsultantas: Prof. dr. Vytautas Galvanauskas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, informatikos inžinerija – T007). 

Informatikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
Prof. dr. Linas Svilainis (Kauno technologijos universitetas, elektros ir elektronikos inžinerija – T001) – pirmininkas
Prof. dr. Tomas Krilavičius (Vytauto Didžiojo universitetas, informatikos inžinerija – T007)
Prof. dr. Darius Plonis (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, elektros ir elektronikos inžinerija – T001)
Dr. Dawid Połap (Silezijos technologijos universitetas, informatikos inžinerija – T007)
Prof. habil. dr. Julius Žilinskas (Vilniaus Universitetas, informatikos inžinerija – T007)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas), Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Saulėtekio al.14, Vilnius) bibliotekose.

Anotacija:

Išanalizuoti amoniako gamybos technologijos cheminių procesų modeliavimo ir hibridinių matematinių modelio parametrų identifikavimo ypatumai. Išanalizuoti cheminių procesų parametrų automatinio valdymo sistemos. Sudaryti amoniako gamybos proceso mechanistiniai modeliai, naudojant procesų masės balanso lygtis, kartu apjungiant mechanistinius absoliutinių reakcijų greičių modelius. Naudojant dirbtinius neuroninius tinklus, sukurti amoniako gamybos cheminių procesų modeliai (absoliutiniai reakcijų greičiai). Imitaciniu būdu ištirti sukurti hibridiniai modeliai pagrindiniams amoniako gamybos procesams modeliuoti. Naudojant hibridinius modelius, sukurta adaptyvus valdymo algoritmas, siekiant užduotu tikslumu reguliuoti amoniako gamybos technologinį parametrą – H/N santykį – sintezės dujose. Imitacinio modeliavimo būdu ištirta sukurta adaptyvi H/N santykio reguliavimo sistema. Ištirta sukurta adaptyvi H/N santykio reguliavimo sistema statistiškai, nustatant jos reikšmingus skirtumus, lyginant su klasikine valdymo sistema su pastoviais reguliatoriaus parametrais.