Autorius, institucija: Gintautas Tamošaitis, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002
Mokslinis vadovas: prof. dr. Danutė Vaičiukynienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002)
Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Andrius Jurelionis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002) – pirmininkas
doc. dr. Karel Dvorak (Brno technologijos universitetas, Čekija, technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002)
prof. dr. Džigita Nagrockienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
prof. dr. Žymantas Rudžionis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002)
doc. dr. Ramunė Žurauskienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: G. Tamošaičio el. disertacija.pdf
Anotacija: Komunalinių kietųjų atliekų deginimo dugno pelenai yra reikšmingais kiekiais susidarantis šalutinis produktas, kurio panaudojimas tampa aktualiu aplinkosauginiu ir ekonominiu iššūkiu. Šiame darbe nagrinėjama dugno pelenų sudėtis, savybės bei jų pritaikymo galimybės kuriant šarmiškai aktyvuotas rišamąsias medžiagas ir betonus. Ypatingas dėmesys skiriamas pelenuose esančiam metališkajam aliuminiui, kuris sukuria nepageidaujamas chemines reakcijas ir neigiamai veikia medžiagų struktūrą bei savybes. Tyrimo tikslas – nustatyti šarmiškai aktyvuotų dugno pelenų kompozitų struktūros formavimosi dėsningumus ir įvertinti pagrindinių mišinio parametrų įtaką jų savybėms. Analizuojama vandens ir kietųjų medžiagų santykio bei pH lygio reikšmė gniuždomajam stipriui, tankiui ir poringumui. Nustatyta, kad šie veiksniai daro esminę įtaką tiek reakcijų eigai, tiek galutinei medžiagų struktūrai: didesnis vandens kiekis ir aukštesnis pH didina poringumą, o mažesnis vandens kiekis leidžia formuoti tankesnę bandinio struktūrą. Disertacijoje tiriami trijų tipų šarmiškai aktyvuoti kompozitai: porėtos struktūros, tankios struktūros ir vibropresuotas betonas. Parodyta, kad, optimizuojant mišinio sudėtį ir naudojant priedus, galima valdyti nepageidaujamas reakcijas bei gauti skirtingų savybių medžiagas. Gauti rezultatai patvirtina, kad dugno pelenai gali būti efektyviai naudojami kaip antrinė žaliava statybinių medžiagų gamyboje, taip mažinant atliekų kiekį ir prisidedant prie tvarios statybos plėtros.