G. Varvuolytės daktaro disertacijos „Naujų stirilheterociklinių junginių sintezė ir savybių tyrimai“ gynimas

Autorius, institucija: Gabrielė Varvuolytė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: gamtos mokslai, chemija, N003

Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Algirdas Šačkus (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)

Mokslinė konsultantė: doc. dr. Neringa Kleizienė (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)

Chemijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Vytautas Getautis (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003) – pirmininkas
prof. dr. Linas Labanauskas (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, gamtos mokslai, chemija, N 003)
dr. Gražvydas Lukinavičius (Makso Planko tarpdisciplininių mokslų institutas, Vokietija, gamtos mokslai, chemija, N 003)
prof. habil. dr. Vytautas Mickevičius (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
dr. Ingrida Tumosienė (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: Gabrielės Varvuolytės el. disertacija.pdf

© G. Varvuolytė, 2025 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)

Anotacija: Heterocikliniai junginiai su azoto, sieros, deguonies atomais, pvz., pirazolas, ir benzokondensuoti heterociklai, tokie kaip indolas, benztiazolas, benzoksazolas, yra svarbūs medicininėje chemijoje, kuriant naujus priešvirusinius, priešmikrobinius, priešvėžinius agentus. Dažikliai su pirazolo, 3H-indolo, benz[e]indolo, benztiazolo fragmentais pasižymėjo stipriu fotocitotoksiškumu prieš melanomos ir krūties vėžio ląstelių linijas. Dažniausiai vėžio gydymo metodai turi nepageidaujamų šalutinių poveikių, bet fotodinaminė terapija, kuri remiasi fotosensibilizatoriais, šviesa ir deguonimi, parodė daug žadančius rezultatus gydant melanomą ir krūties vėžį. Deja, fotosensibilizatoriai dažnai turi trūkumų, pvz., sudėtinga sintezė ir gryninimas, prastas fotostabilumas, mažas selektyvumas vėžinėms ląstelėms. Taigi, yra svarbu kurti ir sintetinti naujus, patobulintus stirilheterociklinius fotosensibilizatorius fotodinaminei terapijai, su pirazolo ir / arba benzokondensuotų heterociklų fragmentais. Šioje disertacijoje aprašytos serijos pirazolo, indolo, benz(oksa,tia)zolo stirildarinių, ištirtos jų savybės. Ištyrus pirazolo-indolo ir benz[e]indolo darinių biologines savybes, išsiaiškinta, kad jie pasižymėjo stipriu fotocitotoksiškumu prieš melanomos ir krūties vėžio ląsteles.