G. Grybauskaitės-Kaminskienės daktaro disertacijos „Naujų karbazolo darinių, turinčių 10H-fentiazino, trifenilsilano, fosfonil-4-metilbenzeno ir benznitrilo fragmentus, sintezė, savybių tyrimai ir pritaikymas organiniuose šviestukuose“ gynimas

Disertacijos gynimas

Autorius, institucija: Gintarė Grybauskaitė-Kaminskienė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai,  medžiagų inžinerija – T 008

Moksliniai vadovai:
2017-2018 m. doc. dr. Audrius Bučinskas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – T 008);
2014-2017 m. prof. dr. Gintaras Buika (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – T 008).

Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba
dr. Šarūnas Meškinis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – T 008) – pirmininkas,
dr. Pavel Arsenyan (Latvijos organinės sintezės institutas, gamtos mokslai, chemija – N 003),
prof. dr. Saulius Grigalevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – T 008),
doc. dr. habil. Vidmantas Gulbinas (Fizinių ir technologijos mokslų centras, gamtos mokslai, fizika – N 002),
prof. dr. Jolita Ostrauskaitė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija – T 008).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Anotacija:

Mokslinio darbo tikslas – naujų karbalolo darinių projektavimas, sintezė, savybių tyrimas ir pritaikymo galimybių įvertinimas organiniuose šviesos dioduose. Disertacijoje išsamiai apžvelgta naujausia literatūra apie organinius šviesos diodus, kurių struktūrose panaudoti bikarbazolo, akridino ir fenoksazino fragmentus turintys dariniai, įvertinant jų efektyvumo perspektyvas. Darbe aprašyta naujų 9-etil-9H-karbazolo, bikarbazolo ir karbazolo darinių, turinčių 10H-fentiazino, trifenilsilano, fosfonil-4-metilbenzeno ir benznitrilo fragmentus, sintezė ir pateikta išsami savybių analizė. Tikslinių junginių sintezei parinkti paprasti ir efektyvūs sintezės metodai. Jų terminės, optinės, fotofizikinės, elektrocheminės, fotoelektrinės ir krūvio pernašos savybės ištirtos taikant ne tik eksperimentinius, bet ir kompiuterinio modeliavimo metodus. Geriausiomis savybėmis pasižyminčios medžiagos buvo išbandytos organiniuose šviestukuose. Pagamintas aukšto efektyvumo baltas organinis šviesos diodas, kurio šviesos emisija artima žvakės šiltai spalvinei gamai. Geriausias prietaisas pasižymėjo dideliu skaisčiu, siekiančiu 40900 cd/m2, o išorinis kvantinis efektyvumas – 18,8 proc.

Download Nulled WordPress Themes
Download Nulled WordPress Themes
Download Nulled WordPress Themes
Download Best WordPress Themes Free Download
online free course
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku