Autorius, institucija: Himanshu Patel Tuniki, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002
Mokslinis vadovas: prof. dr. Andrius Jurelionis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002)
Mokslinis konsultantas: assoc. prof. dr. Gabriel Beko (Danijos technikos universitetas, Danija, technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002)
Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Dainius Martuzevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004) – pirmininkas
prof. dr. Violeta Motuzienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002)
doc. dr. Paulius Spūdys (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002)
doc. dr. Martin Thalfeldt (Talino technologijos universitetas, Estija, technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002)
prof. dr. Tadas Ždankus (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002)
Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: H. P. Tuniki el. disertacija.pdf
Anotacija: Nepaisant pažangos pastatų energinių technologijų ir vidaus aplinkos valdymo sistemų srityje, sąveika tarp patalpų naudotojų elgesio, šiluminio komforto ir biurų pastatų energinio naudingumo vis dar nėra pakankamai ištirta. Vertinant pastatų energinį naudingumą, dažnai neatsižvelgiama į dinamišką ir nuo konteksto priklausantį adaptyvų patalpų naudotojų elgesį. Šioje disertacijoje nagrinėjama adaptyvaus patalpų naudotojų elgesio įtaka šiluminiam komfortui ir biurų pastatų energiniam naudingumui, derinant praktinius tyrimus, literatūros analizę ir energinį modeliavimą. Tyrimas apėmė atviro tipo biurus Indijoje ir Lietuvoje, kuriuose buvo analizuojami tokie adaptyvaus elgesio veiksmai kaip aprangos koregavimas, prašymai pakeisti temperatūrą, gėrimų vartojimas bei langų varstymas. Siekiant įvertinti komforto ir energijos vartojimo sąveiką, buvo sukurti ir pagal faktinius energijos suvartojimo duomenis verifikuoti „IDA ICE“ energiniai modeliai. Tyrimo rezultatai parodė, kad galimybė lanksčiai rinktis aprangą yra viena efektyviausių priemonių diskomfortui mažinti, tuo tarpu bendras pastato energijos suvartojimas į elgsenos pokyčius reagavo santykinai silpnai. Taip pat nustatyta, kad ryšys tarp komforto ir energijos vartojimo stipriai priklauso nuo sezono, klimato ir darbo aplinkos konteksto. Disertacijoje pateikiamas integruotas požiūris į patalpų naudotojų elgesio, šiluminio komforto ir pastatų energinio naudingumo sąveikos supratimą, taip pat aptariamos praktinės įžvalgos, susijusios su energiškai efektyvia biurų eksploatacija ir mikroklimato valdymu.