I. Drulytės daktaro disertacijos „Statistinių apdorojimo metodų taikymas žmogaus audinių struktūros pažeidimų parametrams vertinti ir matavimų tikslumui ultragarsu padidinti“ gynimas

Disertacijos gynimas

Autorius, institucija: Indrė Drulytė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai,  matavimų inžinerija – T010

Mokslinis vadovas – prof. dr. Renaldas Raišutis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija – T010).

Mokslinis konsultantas – doc. dr. Tomas Ruzgas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija – T010).

Matavimų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Vaidotas Marozas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija – T010), pirmininkas,
prof. dr. Eugenijus Kaniušas, (Vienos technologijos universitetas, Austrija, technologijos mokslai, matavimų inžinerija – T010),
prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M001),
prof. dr. Arminas Ragauskas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija – T010),
prof. habil. dr. Minvydas Kazys Ragulskis (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, informatika – N 009).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, 44239 Kaunas).

Anotacija:
Per pastaruosius tris dešimtmečius skaičius žmonių, sergančių melanoma stipriai išaugo. Faktoriai, tokie kaip genetika ir šeimos sveikatos istorija bei kiti aplinkos veiksniai, turi įtaką vėžio atsiradimui. Pagrindinis dėmesys, klasifikuojant odos paviršiaus pažeidimų charakteristikas ir savybes, yra skiriamas siekiui greičiau diagnozuoti ligą, tiksliau ją numatyti norint išsaugoti daugiau žmonių gyvybių, nustatyti tinkamiausią gydymo metodą ir sumažinti finansines išlaidas. Ultragarso technologija leidžia užfiksuoti aukštos kokybės žmogaus odos darinių vaizdus. Atliekant ultragarsinį tyrimą žmogaus kūnas yra skenuojamas, o atsispindėjusių ultragarso bangų amplitudžių skirtumai yra užfiksuojami, nes kaulai, riebalai ir raumenys ultragarso bangas atspindi skirtingai. Atspindėtos ultragarso bangos yra paverčiamos elektroniniais impulsais, kurie padeda suformuoti naviko vaizdą ir leidžia analizuoti odos paviršių. Gilesni odos sluoksniai gali suteikti daug naudingos informacijos, susijusios su ankstyvosios diagnozės nustatymo galimybėmis. Sukurtas ir pasiūlytas statistinis automatinis algoritmas, kuris apjungia duomenis, gautus iš dviejų, skirtingomis technologijomis (ultragarsas ir skaitmeninė dermatoskopija) užregistruotų vaizdų, gali būti naudojamas piktybiniams odos navikams identifikuoti. Šis metodas gali papildyti ligi šiol klinikinėje praktikoje naudojamus populiarius sprendimo priėmimo palaikymo įrankius, padėti sumažinti histologinių tyrimų skaičių, suteikti reikšmingos informacijos apie odos navikus ir planuoti chirurgines procedūras.

Download Premium WordPress Themes Free
Download Premium WordPress Themes Free
Download Nulled WordPress Themes
Download Premium WordPress Themes Free
free online course
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku