Autorius, institucija: Inesa Kniuipytė, Lietuvos energetikos institutas
Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004
Mokslinis vadovas: doc. dr. Jūratė Žaltauskaitė (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Žaneta Stasiškienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004) – pirmininkė
prof. dr. Jolanta Dvarionienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
dr. Jūratė Kriaučiūnienė (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
prof. habil. dr. Agnieszka Piotrowicz-Cieslak (Varmijos ir Mozūrų universitetas Olštyne, Lenkija, gamtos mokslai, ekologija ir aplinkotyra, N012)
doc. dr. Gintarė Sujetovienė (Vytauto Didžiojo universitetas, gamtos mokslai, ekologija ir aplinkotyra, N012)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: I. Kniuipytės el. disertacija (PDF)
Disertacijos gynimas vyks Lietuvos energetikos instituto posėdžių salėje (Breslaujos g. 3-202, Kaunas)
Anotacija: Šiame darbe tirta, kaip aplinkos veiksniai (oro temperatūra, CO2 koncentracija, dirvožemio drėgmės kiekis) paveikia dirvožemio taršos sunkiaisiais metalais biologinės remediacijos efektyvumą. Atlikti pavienių sunkiųjų metalų bei jų mišinių fitoremediacijos, naudojant energetinius augalus (pluoštinę kanapę, vasarinį rapsą) ir vermiremediacijos kompostiniais sliekais tyrimai. Įvertintas organizmų atsparumas dirvožemio taršai bei mechanizmai (biocheminiai, fiziologiniai ir genetiniai), nuo kurių labiausiai priklauso biologinė remediacija, nagrinėtas augalų energetinis potencialas, įvairūs sunkiųjų metalų bioakumuliacijos parametrai (metalų koncentracija skirtingose organizmų dalyse, biokoncentracijos bei translokacijos koeficientai, bendras akumuliuotas kiekis), teorinė valymo trukmė, dirvožemio valymo efektyvumas. Mokslinio tyrimo išvados rodo, kad reguliuojant aplinkos sąlygas, tinkamai parinkus rūšis, proceso trukmę, galima užtikrinti darnią, tvarią ir efektyvią biologinę remediaciją. Įrodyta, jog vasarinis rapsas yra tinkama rūšis sunkiųjų metalų fitoremediacijai kintant aplinkos sąlygoms, o kompostinis sliekas – tinkamas dirvožemio sunkiųjų metalų mišinių vermiremediacijai palaikant optimalias aplinkos sąlygas.