Autorius, institucija: Ingrida Pauliukaitytė, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005
Mokslinis vadovas: prof. dr. Dainius Martuzevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)
Chemijos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Raimundas Šiaučiūnas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005) – pirmininkas
doc. dr. Joana Bendoraitienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)
vyr. m. d. dr. Rasa Pauliukaitė (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, gamtos mokslai, chemija, N003)
vyr. m. d. dr. Tadas Prasauskas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
dr. Anna Sowinska-Baranowska (Lodzės technologijos universitetas, Lenkija, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: I. Pauliukaitytės el. disertacija.pdf
© I. Pauliukaitytė, 2025 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“
Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)
Anotacija: Celiuliozė yra gausiausias polisacharidas ir organinė medžiaga Žemėje. Dėl atsinaujinančių šaltinių ir palankių savybių, tokių kaip hidrofiliškumas, biologinis suderinamumas ir skaidumas, celiuliozė plačiai naudojama daugelyje pramonės sektorių – maisto, popieriaus, tekstilės, kosmetikos ir farmacijos. Nors celiuliozės gamybos būdai gerai išnagrinėti, jos paruošimas funkciniam pritaikymui yra nuolat tiriamas. Vienas iš būdų – celiuliozės pluošto gamyba iš tirpalų, dar žinoma kaip regeneravimas. Šis būdas gali būti naudojamas naujoms funkcionalioms struktūroms gaminti ir perdirbti celiuliozę. Celiuliozės tirpalų ruošimas naudojant joninius skysčius yra vienas perspektyviausių procesų, prisidėjusių prie naujų technologijų plėtros. Šio darbo tikslas – sistemingai ištirti celiuliozės pluoštinių karkasų gamybos šlapiuoju elektroverpimo būdu pagrindus ir technologines galimybes, bei atskleisti jų panaudojimą įvairiuose sektoriuose.