Autorius, institucija: Justas Eimontas, Lietuvos energetikos institutas
Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006
Mokslinis vadovas: vyr. m. d. dr. Nerijus Striūgas (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)
Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
vyresn. m. d. dr. Raimondas Pabarčius (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006) – pirmininkas
prof. dr. Algirdas Jasinskas (Vytauto Didžiojo universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
doc. dr. Ilona Jonuškienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)
prof. habil. dr. Gintautas Miliauskas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)
prof. dr. Mauro Prestipino (Mesinos universitetas, Italija, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: J. Eimonto el. disertacija (PDF)
Disertacijos gynimas vyks Lietuvos energetikos instituto posėdžių salėje (Breslaujos g. 3-202, Kaunas)
Anotacija: Pastarieji keli dešimtmečiai labai aiškiai atskleidė opias, su energijos sunaudojimu susijusias problemas. Tai yra dėl labai didelio žmonių skaičiaus augimo ir sistemų automatizavimo-motorizavimo, lemiančio didelį neatitikimą tarp energijos kiekio suvartojimo bei jos gamybos. Tai kelia tiek energetinės stokos, tiek aplinkosaugines problemas. Žinant, jog pagrindinis energijos šaltinis dabar yra iškastinis kuras bei gamtinės dujos, kurių ištekliai žemės gelmėse sparčiai senka, daug dėmesio skiriama atsinaujinantiems energijos šaltiniams bei energijos išgavimui iš alternatyvių žaliavų. Dėl šios priežasties energijos atgavimo technologijų potencialas ir jų pritaikymas tampa vis aktualesnis. Yra žinoma, jog naudojant terminio skaidymo procesus galima atgauti energetinius produktus iš atliekų, kurių kokybė bei tolesnis pritaikomumas priklauso nuo proceso parametrų bei naudojamų katalizatorių. Atlikus mokslinės literatūros apžvalgą akivaizdu, kad katalizatorių ir žaliavų parinkimas biomasės ir plastiko atliekų pirolizės skystųjų produktų kokybės pagerinimui dar nėra pakankamai ištyrinėtas. Todėl šio darbo tyrimų objektas – metalu (geležimi ar variu) impregnuoto jūržolių anglies pagrindu sukurto katalizatoriaus paruošimas ir pritaikymas pirolizės procese bei palyginimas su naudojamais komerciniais ceolitiniais katalizatoriais, siekiant išgauti didesnės pridėtinės vertės energetinius bei cheminius produktus.