Autorius, institucija: Justina Jaseliūnaitė, Lietuvos energetikos institutas
Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006
Mokslinis vadovas: vyresn. m. d. dr. Marijus Šeporaitis (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)
Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
vyr. m. d. dr. Viktorija Grigaitienė (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006) – pirmininkė
prof. habil. dr. Ali Cemal Benim (Diuseldorfo taikomųjų mokslų universitetas, Vokietija, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)
vyr. m. d. dr. Algis Džiugys (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)
vyr. m. d. dr. Gediminas Račiukaitis (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
doc. dr. Giedrė Streckienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)
Disertacijos gynimas vyks Lietuvos energetikos instituto posėdžių salėje (Breslaujos g. 3-202, Kaunas)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: J. Jaseliūnaitės el. disertacija.pdf
© J. Jaseliūnaitė, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“
Anotacija: Disertacijoje nagrinėjamas šilumos mainų intensyvinimas mikrokanaluose su kliūčių masyvais, skirtas didelio tankio šilumos srautams sklaidyti. Kadangi įprastiniai aušinimo sprendimai tampa nepakankami, analizuojama, kaip efektyvumą šiose sistemose sąlygoja tekėjimo struktūros ir režimo pokyčiai. Pagrindinis darbo tikslas – įvertinus tekėjimo struktūrą mikrokanaluose, sukurti termohidraulinio efektyvumo vertinimo metodą, pagrįstą koherentinių struktūrų parametrais. Tyrime analizuojama kliūčių konfigūracijos įtaka slėgio nuostoliams bei šiluminiam našumui ir nustatoma koherentinių struktūrų parametrų priklausomybė nuo tekėjimo stabilumo. Darbo naujumas grindžiamas koherentinių Ω struktūrų analizės pritaikymu mikrokanalų tyrimuose, taip kiekybiškai susiejant jų parametrus su termohidrauliniu efektyvumu. Pasiūlytas metodas įgalina prognozuoti aušinimo efektyvumą naudojant tik hidrodinaminius parametrus. Susiejus koherentinių struktūrų sąveikos plotą, sūkurių intensyvumą ir skersinę tėkmę, išvengiama energijos lygties sprendimo, o tai gerokai sumažina skaičiavimo sąnaudas. Ši metodinė prieiga padeda geriau suprasti sudėtingus tekėjimo reiškinius ir jų sąveikas su tėkmę ribojančiais paviršiais bei papildo įprastus efektyvumo rodiklius.