Autorius, institucija: Karolis Leitonas, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008
Mokslinis vadovas: vyr. m. d. habil. dr. Dmytro Volyniuk (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
Mokslinis konsultantas: vyresn. m. d. dr. Asta Dabulienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)
Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. habil. dr. Sigitas Tamulevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008) – pirmininkas
prof. habil. dr. Arvaidas Galdikas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
prof. dr. Saulius Grigalevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
prof. dr. Torma Paivi (Alto universitetas, Suomija, gamtos mokslai, fizika, N002)
vyr. m. d. dr. Gediminas Račiukaitis (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, gamtos mokslai, fizika, N002)
Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: K. Leitono el. disertacija (PDF)
Anotacija: Organinių puslaidininkių tyrimai yra intensyviai plėtojami dėl jų siūlomų galimybių ir iššūkių. Šios medžiagos, sudarytos iš anglies pagrindu sukurtų mažų molekulių arba polimerų, turi pranašumų, palyginti su tradiciniais neorganiniais puslaidininkiais: jos yra lanksčios, potencialiai pigesnės gaminti ir gali būti apdorojamos tirpalais. Dėl šių savybių organiniai puslaidininkiai puikiai tinka naudoti lankstiems ekranams, dėvimai elektronikai ir biologiškai skaidiems jutikliams gaminti. Viena svarbiausių šių medžiagų tyrimų sričių yra efektyvus eksitonų – elektronų ir skylių būvių puslaidininkyje – valdymas, kas daro organinius puslaidininkius itin perspektyviais optoelektroniniams taikymams. Tačiau efektyvus eksitonų naudojimas šviesos emisijai vis dar išlieka iššūkis. Vienas pažangiausių sprendimų – tai tripletų surinkimas (angl. triplet harvesting), leidžiantis paversti šviesos neskleidžiančius tripletinius eksitonus į singletinius eksitonus, kurie efektyviai skleidžia fotonus. Šis procesas leidžia padidinti teorinį vidinį kvantinį efektyvumą nuo 25 % iki beveik 100 %. Siekiant išgauti aukšto efektyvumo elektroliuminescencinius prietaisus, šiame darbe yra nugrindinėjami trys skirtingi tripletų surinkimo reiškiniai, tokie kaip termiškai aktyvuotoji uždelsta fluorescencijos (TADF), tripleto-tripleto anihiliacija (TTA) ir hibridizuotas ir vietinis krūvio pernešimas (HLCT), kurie leido organiniams šviesos diodams (OLED) pasiekti net iki 25 % išorinį kvantinį efektyvumą.
7 vasario d. 11:00
Kauno technologijos universiteto Rektorato salė (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)
Įtraukti į iCal