K. Z. M. Abdul Motaleb daktaro disertacijos „Tvarių neaustinių medžiagų ir kompozitų iš augalinių atliekų kūrimas“ gynimas

Autorius, institucija: K. Z. M. Abdul Motaleb, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008

Mokslinis vadovas: prof. dr. Rimvydas Milašius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)

Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Daiva Mikučionienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008) – pirmininkė
doc. habil. dr. Marcin Barburski (Lodzės technikos universitetas, Lenkija, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
vyr. m. d. dr. Viktoras Grigaliūnas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
prof. dr. Malgorzata Matusiak (Lodzės technikos universitetas, Lenkija, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
doc. dr. Kristina Žukienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas).

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73 – 402, Kaunas).

Anotacija: Didėjanti pasaulinė aplinkos krizė, kurią sukelia sintetiniai polimerai, paskatino biomedžiagų tyrimų poreikį. Tradicinių medžiagų pakeitimas sintetiniais polimerais dėl jų mažos kainos ir lengvo apdirbimo sukėlė rimtų aplinkosaugos problemų, tokių kaip plastiko tarša, padidėjęs iškastinio kuro naudojimas ir klimato kaita. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama ekologiškai veiklai, tvarioms medžiagoms ir atliekų naudojimui. Disertacijoje buvo tiriami netradiciniai gamtiniai pluoštai, išgaunami iš augalinių atliekų, tokių kaip bananų, vandens hiacinto ir cukranendrių stiebų, paverčiant juos neaustinėmis medžiagomis ir integruojant jas į dviejų tipų polimerines matricas, tokias kaip bioepoksidinės ir nesočiosios poliesterio dervos, buvo sukurti įvairių tipų kompozitai. Paviršiaus apdorojimas buvo taikomas įvairiais medžiagų kūrimo etapais, pavyzdžiui, pluošto paviršiaus apdorojimas šarmais, siekiant pagerinti mechanines savybes, vandenį atstumiantis apdaila, siekiant pagerinti hidrofobiškumą, bei kompozito paviršiaus paveikimas gama spinduliuote. Taip buvo siekiama pagerinti mechanines neaustinių medžiagų ir kompozitų savybes. Rezultatai rodo, kad po apdorojimo šios medžiagos pasižymi geresnėmis hidrofobinėmis ir mechaninėmis savybėmis. Vandens hiacinto neaustinės medžiagos ir kompozitai išsiskiria geresnėmis mechaninėmis savybėmis ir hidrofobiškumu. Epoksidinis kompozitas taip pat pasižymėjo žymiai aukštesnėmis mechaninėmis savybėmis ir hidrofobiškumu, lyginant su poliesterio matricos kompozitais. Šie rezultatai atveria kelią įvairioms reikmėms – nuo ​​pakavimo medžiagų iki statybinių plokščių gamybos, siūlo ekonomiškai perspektyvius ir aplinkai tvarius sprendimus.