Autorius, institucija: Linas Pupelis, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: socialiniai mokslai, vadyba, S003
Mokslinė vadovė: doc. dr. Beata Šeinauskienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S003)
Vadybos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Žaneta Gravelines (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S003) – pirmininkė
prof. dr. Karina Adomavičiūtė-Sakalauskė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S003)
prof. dr. Viltė Auruškevičienė (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S003)
doc. dr. Aistė Dovalienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S003)
prof. dr. Vesna Žabkar (Liublijanos universitetas, Slovėnija, socialiniai mokslai, vadyba, S003)
Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73–402, Kaunas)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: L. Pupelio el. disertacija.pdf
© L. Pupelis, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“
Anotacija: Nepaisant augančių globalių pastangų skatinti aplinkosaugą ir tvarumą, vartojimas ir toliau auga, prisidėdamas prie aplinkos degradacijos. Tradicinės priemonės pasirodė esančios nepakankamos pertekliniam vartojimui suvaldyti, todėl aktualizuojasi poreikis giliau suprasti vartotojų elgsenos priežastis. Vartotojų materializmas, apibrėžiamas kaip vertybinė orientacija, pabrėžianti daiktų ir įsigijimų svarbą kaip laimės ir sėkmės reprezentantus, tradiciškai siejamus su netvariu vartojimu. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad tam tikromis sąlygomis materializmas gali skatinti ir aplinkai palankią elgseną, ypač kai tvarūs pasirinkimai signalizuoja socialinį statusą ar trokštamą tapatybę. Tai leidžia daryti prielaidą apie galimą priešingų vertinimo sistemų sambūvį vartotojų požiūryje. Remiantis šia perspektyva, disertacijoje taikomas dvilypio požiūrio modelis, siekiant nustatyti, kaip implicitinės (numanomos) ir eksplicitinės (aiškiai išreikštos) nuostatos materializmo atžvilgiu kartu veikia aplinkai palankų požiūrį ir elgseną bei kaip šiuos ryšius moderuoja kognityvinė apkrova. Tyrime taikomas eksperimentinis dizainas, apjungiantis implicitinių asociacijų testą, eksplicitinio materializmo aktyvavimą ir simuliuotą internetinės parduotuvės užduotį. Empiriniai rezultatai atskleidžia, kad vartotojai, turintys vienu metu teigiamas implicitines ir neigiamas eksplicitines nuostatas į materializmą, ypač esant mažai kognityvinei apkrovai, demonstruoja stipriau išreikštas aplinkai palankios elgsenos tendencijas. Disertacija prisideda prie gilesnio paradoksalios vartotojų elgsenos ir požiūrio supratimo ir išplečia suvokimą apie aplinkai palankių sprendimų priėmimą.