Autorius, institucija: Laima Zakaraitė, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: socialiniai mokslai, politikos mokslai, S002
Mokslinis vadovas: prof. dr. Vaidas Morkevičius (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, politikos mokslai, S002)
Mokslinis konsultantas: prof. dr. Gintautas Mažeikis (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, politikos mokslai, S002)
Politikos mokslų mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Auksė Balčytienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, politikos mokslai, S002) – pirmininkė
prof. dr. Andrius Bielskis (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, politikos mokslai, S002)
prof. dr. Dovilė Budrytė (Džordžijos Gvineto koledžas, JAV, socialiniai mokslai, politikos mokslai, S002)
prof. dr. Saulius Keturakis (Kauno technologijos universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija, H001)
doc. dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, politikos mokslai, S002)
Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73–402, Kaunas)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete
© L. Zakaraitė, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“
Anotacija: Disertacijoje nagrinėjama moralinės vaizduotės raiška Lietuvos Seimo debatuose trijų reikšmingųjų įvykių (angl. focusing events) — COVID‑19 pandemijos, Rusijos invazijos į Ukrainą ir migrantų krizės — kontekste. Naudojant konstruktyvistinę perspektyvą moralinė vaizduotė operacionalizuota trimis empiriškai stebimomis dedamosiomis: paveiktų grupių atpažinimu, alternatyvių veiksmų artikuliavimu ir tarpfrakcijiniu vieningumu. Sukurtas konceptualus modelis pritaikytas politinio diskurso turinio analizei; empirinis dizainas apjungia kokybinę turinio per skirtingus laikotarpius analizę, taikytą Seimo plenarinių diskusijų transkriptams nuo įvykio pradžios iki nuslūgimo. Empiriniai rezultatai rodo sisteminę variaciją pagal krizių tipą ir fazę: pandemija išryškino stipriausią ir ilgiausiai trunkantį moralinės vaizduotės profilį (apie 12 mėn.) — plataus paveiktų grupių atpažinimo, detalių alternatyvų ir tvirto tarpfrakcijinio sutarimo rinkinį; karas parodė pradinę vienybės orientaciją, kuri vėliau susiaurėjo į grėsmės naratyvą ir nyko per 10 mėn.; migrantų krizė pasižymėjo silpniausia ir trumpiausia raiška — apie 1 mėn., dominuojant saugumo formuluotėms ir fragmentuotam vieningumui. Parlamentarų moralinių motyvų lemti svyravimai iš partinių programų ribų rodo, kad moralinė vaizduotė gali tapti kompromiso šaltiniu intensyvių įvykių metu. Darbo vertė tame, jog jis: (1) paverčia moralinės vaizduotės sąvoką empiriškai operacionalizuojamu modeliu politikos mokslams; (2) demonstruoja moralinės vaizduotės situacinį ir adaptacinį pobūdį; (3) konceptualiai susieja moralinį samprotavimą su partinėmis dinamikomis.