Autorius, institucija: Mustafa Muthanna Najm Shahrabani, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002
Mokslinis vadovas: prof. dr. Rasa Apanavičienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002)
Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Andrius Jurelionis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002) – pirmininkas
prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002)
prof. dr. Darius Pupeikis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002)
prof. dr. Žaneta Stasiškienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
doc. dr. Kjeld Svidt (Olborgo universitetas, Danija, technologijos mokslai, statybos inžinerija, T002)
Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: M.M.N. Shahrabani el. dissertation.pdf
© M. M. N. Shahrabani, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“
Anotacija: Šioje disertacijoje sukuriama vertinimo sistema, skirta išmaniųjų pastatų integracijai į išmaniojo miesto ekosistemą vertinti, analizuojant technologinių, aplinkosauginių ir veiklos dimensijų tarpusavio sąsajas. Tyrime sprendžiama esama mokslinių tyrimų spraga, atsiradusi dėl visapusiško ir standartizuoto požiūrio, skirto įvertinti išmaniųjų pastatų indėlį siekiant platesnių išmaniojo miesto tikslų, trūkumo. Siūloma sistema grindžiama trimis pagrindinėmis dimensijomis: efektyvumu, atsparumu ir aplinkos tvarumu. Siekiant nustatyti pagrindinius rodiklius ir paslaugas, sudarančias sąlygas išmaniųjų pastatų integracijai, buvo atlikta sisteminė mokslinės literatūros analizė. Vėliau buvo sukurtas ir išanalizuotas duomenų rinkinys, apimantis įdiegtas išmaniųjų pastatų paslaugas, taikant dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi metodus integracijos lygiams klasifikuoti bei atskirų požymių reikšmingumui įvertinti. Buvo ištirti šeši mašininio mokymosi modeliai, o didžiausią prognozavimo tikslumą pademonstravo atraminių vektorių regresijos modelis. Taip pat buvo atlikta požymių svarbos analizė, siekiant nustatyti veiksnius, kurie stipriausiai veikia integracijos rezultatus, ir pateikti rekomendacijas, kaip pagerinti išmaniųjų pastatų indėlį į išmaniųjų miestų plėtrą. Tyrimo rezultatai rodo, kad dirbtinio intelekto integravimas į vertinimo procesus gali pagerinti sprendimų priėmimą, paremti įrodymais grįstą planavimą ir skatinti efektyvesnės, atsparesnės bei aplinkos požiūriu tvaresnės urbanistinės aplinkos kūrimą. Siūloma sistema suteikia tyrėjams, politikos formuotojams, miestų planuotojams ir pastatų suinteresuotosioms šalims praktinę priemonę, skirtą išmaniųjų pastatų integracijai būsimuose išmaniuosiuose miestuose vertinti ir tobulinti.