Autorius, institucija: Monika Maziukienė, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, energetikos ir termoinžinerija – T 006
Mokslinis vadovas – prof. dr. Gintautas Miliauskas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – T 006).
Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
doc. habil. dr. Algirdas Kaliatka (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – T 006), pirmininkas,
doc. dr. Jerzy Kowalski (Gdranko technologijos universitetas, Lenkija, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – T 006),
prof. dr. Gvidonas Labecas (Vytauto Didžiojo universiteto žemės ūkio akademija, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – T 006),
dr. Raimondas Pabarčius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – T 006),
dr. Sigitas Rimkevičius (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – T 006).
Su disertacija galima susipažinti ir Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) ir Lietuvos energetikos institute (Breslaujos g. 3, Kaunas).
Anotacija:
Disertacijoje nagrinėjami vandens lašelių šilumos ir masės mainų pernašos procesai. Lašelio paviršiuje vykstančius šilumokaitos dėsningumus patogu pateikti apibendrintu fazinių virsmų režimų ciklu, kuris apima kondensaciją, pereinamąjį bei pusiausvirą garavimą. Stefano hidrodinaminio srauto įtaka įvertinama panašumo teorijos pagrindu paremto Spoldingo pernašos parametru bei jo išplėtimu viam lašelių fazinių virsmų režimų ciklui. Darbe pateikiamas matematinis modelis, kurio pagrindimas neprieštarauja darbe išvystytai fizikinei interpretacijai, paremtai lašelio geometrine, šilumine ir energine būsenos analize. Šilumos srautų dinamika prie lašelio paviršiaus yra apibrėžiama taikant iteracinės skaitinės schemos sudarymą, kurai įtakos turi šilumos srautų balanso sąlygą lašelių paviršiuje. Šioje schemoje apjungiami faziniai virsmai bei išoriniai šilumos ir masės mainai kartu su vidine lašeliuose vykstančia šilumokaita. Įvertinamas spinduliuotės poveikis lašelio terminei būsenai pereinamajame garavimo režime. Iteracinėje schemoje numatomi optimalūs tinklelio gradavimo parametrai. Šioje disertacijoje pateikti skaitinio modeliavimo rezultatai leidžia geriau suprasti sudėtinius pernašos procesus nuosekliai kintančiame lašelio fazinių virsmų cikle.
28 rugpjūčio d. 10:00
Kauno technologijos universiteto disertacijų gynimo salė (K. Donelaičio g. 73, 403 aud., Kaunas)
Įtraukti į iCal