M. S. Begum daktaro disertacijos „Liepsnai atsparios tekstilės su džiuto pluoštu kūrimas“ gynimas

Autorius, institucija: Most Setara Begum, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008

Mokslinis vadovas: prof. dr. Rimvydas Milašius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)

Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Daiva Mikučionienė  (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008) – pirmininkė
doc. dr. Kristina Ancutienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
dr. Julija Baltušnikaitė-Guzaitienė (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
prof. dr. Pablo Diaz Garcia (Valensijos politechnikos universitetas, Ispanija, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
prof. dr. Jolita Ostrauskaitė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas)

© M. S. Begum, 2025 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“

Anotacija: Šioje disertacijoje nagrinėjamas džiuto, antro pagal paplitimą lignoceluliozės pluošto, atsparumas liepsnai, naudojant „Pyrovatex CP New“. Apdoroti džiuto ir džiuto-medvilnės audiniai parodė nulinį liepsnos plitimą, pagerėjusį apanglėjimą ir daugiau nei 50 % liekamąją masę. SEM, FTIR ir TGA patvirtino cheminę sudėtį. Nepaisant padidėjusio atsparumo liepsnai, mechaninis stiprumas sumažėjo, o formaldehido kiekis išliko viršutiniams drabužiams priimtinose ribose. Antroje disertacijos dalyje nagrinėjamas septynių džiuto audinių atsparumas liepsnai, apdorotų ITOFLAM CPN ir KNITTEX CHN, naudojant džiovinimo-sausinimo metodą. Degumo bandymai parodė nulinį liepsnos plitimą ir vėlesnio įkaitimo laiką, o LOI vertės ruoželinio ir netaisyklingo atlasinio audinio atveju siekė 43,33. TGA, SEM-EDS ir FTIR patvirtino priešlaikinį irimą, apanglėjimo susidarymą ir cheminę sudėtį, o liekamoji masė viršijo 50 %. Nepaisant pagerintų FR savybių, tempiamasis stipris smarkiai sumažėjo, drobinio pynimo atveju sumažėjo 77 %. Formaldehidas viršijo saugos ribas, o skalbimo patvarumas buvo vidutinis. Paskutinėje disertacijos dalyje nagrinėjamas fitino rūgšties (PA) poveikis BTCA ir SHP trims džiuto audinio pynimo būdams. Neapdoroti audiniai visiškai sudegė, o PA apdoroti mėginiai savaime užgeso, pasižymėdami trumpesniu apanglėjimo ilgiu ir didesnėmis LOI vertėmis (29,5–32 %). Apdoroti audiniai pasižymėjo geresniu terminiu stabilumu, didesne likutine mase (47 %), sumažėjusiu PHRR ir šilumos išsiskyrimu bei puikiu atsparumu dilimui. Skalbimo ilgaamžiškumas išliko efektyvus, po 15 skalbimų masės nuostoliai buvo vidutiniai. SEM-EDS patvirtino fosforo nusėdimą, kuris padidino anglies susidarymą. Formaldehido kiekis (13 ppm) atitiko „Oeko-Tex“ standartus, pabrėždamas PA potencialą ekologiškoms, antipireninėms džiuto medžiagoms.