„Nekilnojamojo turto kainų „burbulo“ kompleksinis vertinimas“ Daktaro disertacija

Autorius, institucija: Eglė Keizerienė, Kauno technologijos universitetas

Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Žaneta SIMANAVIČIENĖ (Kauno technologijos universitetas socialiniai mokslai, ekonomika – 04S)

Mokslo sritis, kryptis: Socialiniai mokslai. Ekonomika (04S)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas)

Ekonomikos mokslo krypties daktaro disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Vytautas SNIEŠKA (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – 04S) – pirmininkas,
prof. dr. Rasa KANAPICKIENĖ (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – 04S),
prof. dr. Rytis KRUŠINSKAS (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – 04S),
prof. dr. Maija ŠENFELDE (Rygos technikos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – 04S),
prof. dr. Dalia štreimikienė (Lietuvos energetikos institutas, socialiniai mokslai, ekonomika – 04S).

Anotacija:
Disertacijos tikslas-sudaryti nekilnojamojo turto kainų „burbulo“ kompleksinio vertinimo modelį, integruojantį fundamentaliuosius ir subjektyviuosius veiksnius bei juos atspindinčius indikatorius ir leidžiantį kiekybiškai įvertinti subjektyviųjų veiksnių poveikio NT kainai mastą.
Disertacijoje analizuojama ir patikslinama nekilnojamojo turto kainų „burbulo“ sąvoka, nagrinėjamos ne tik pagrindinės ekonominės minties apie kainų „burbulus“ teorijos, bet ir naujos, atskleidžiančios pastaruoju metu plačiausiai analizuojamus „burbulo“ susiformavimo aspektus. Darbe išskiriamos svarbiausios nekilnojamojo turto kainų „burbulo“ susidarymo priežastys, sudaroma indikatorių sistema, apimanti makroekonominius veiksnius, struktūrinius pokyčius, kreditavimo sąlygas bei lūkesčius tarp rinkos dalyvių parodančius indikatorius. Pateikiamas NT kainų „burbulo“ kompleksinio vertinimo modelis, kuris atskleidžia ne tik svarbiausius rinkos indikatorius, bet ir atspindi jų ryšius per tarpusavio poveikio grandinę, kuri leidžia kiekybiškai įvertinti subjektyviųjų lūkesčių poveikio mastą. Atliktas empirinis modelio taikymo Lietuvoje tyrimas 2004-2014 metais parodė, kad 2004–2008 m. laikotarpiu Lietuvos NT rinkos pokyčių negalima paaiškinti vien tik fundamentalių veiksnių poveikiu, o 2010–2014 m. laikotarpio indikatorių dinamika atitinka visos ekonomikos ir susijusių rinkų pokyčių tendencijas. Remiantis tuo darytina išvada, kad 2004–2008 m. Lietuvos NT egzistavo tam tikro dydžio kainų „burbulas“.