Autorius, institucija: Odeta Pocienė, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005
Mokslinis vadovas: doc. dr. Rasa Šlinkšienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)
Chemijos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Raimundas Šiaučiūnas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005) – pirmininkas
prof. dr. Daiva Leskauskaitė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)
doc. dr. Jolanta Rousseau (Artua universitetas, Prancūzija, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)
prof. dr. Eglė Sendžikienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
prof. dr. Eugenijus Valatka (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)
Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: O. Pocienės el. disertacija.pdf
© O. Pocienė, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“
Anotacija: Didėjantis maisto poreikis ir intensyvi žemdirbystė skatina mineralinių trąšų naudojimą, tačiau jų perteklius blogina dirvožemio būklę ir didina aplinkos taršą. Tuo pačiu metu maisto pramonėje ir žemės ūkyje susidaro dideli kiekiai bioskaidžių atliekų, turinčių augalams reikalingų maisto medžiagų ir organinės anglies, tačiau neturinčių kokybiško perdirbimo į didelės pridėtinės vertės produktus technologijų. Šiame darbe nagrinėjamos galimybės šias atliekas panaudoti kuriant aplinkai draugiškas sudėtines kietąsias organines trąšas. Tyrime kompleksiškai įvertinta grikių kruopų gamybos atliekų ir kaulų miltų cheminės sudėties bei fizikinių savybių įtaką kietųjų organinių trąšų savybėms bei pagrįstas jų panaudojimo kaip trąšų žaliavų potencialas. Parinktos žaliavų kompozicijos ir nustatyti šlapio granuliavimo proceso dėsningumai, įvertinant skystųjų rišiklių ir returo įtaką granulių formai bei fizikinėms savybėms. Taikant diskrečiųjų elementų metodą sumodeliuoti parametrai, užtikrinantys kokybišką organinių trąšų granulių paskleidimą dirvožemyje tradicinėmis mineralinių trąšų barstomosiomis, ir įvertintas jų pasiskirstymo tolygumas. Taip pat ištirta organinės anglies ekstraktų gavimo iš grikių kruopų gamybos atliekų galimybė. Tyrimo rezultatai sudaro prielaidas efektyviau panaudoti bioskaidžias atliekas trąšų gamyboje, prisidėti prie žiedinės ekonomikos plėtros ir gerinti dirvožemio būklę.