Autorius, institucija: Raminta Beresnevičiūtė, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: gamtos mokslai, chemija, N003
Mokslinis vadovas: prof. dr. Saulius Grigalevičius (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
Mokslinė konsultantė: doc. dr. Daiva Tavgenienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
Chemijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Vytautas Getautis (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003) – pirmininkas
vyresn. m. d. dr. Viktorija Andrulevičienė (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
vyresn. m. d. dr. Marytė Daškevičienė (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
vyr. m. d. dr. Karolis Kazlauskas (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, fizika, N002)
doc. dr. Jolanta Rousseau (Artua universitetas, Prancūzija, gamtos mokslai, chemija, N003)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: R. Beresnevičiūtės el. disertacija.pdf
© R. Beresnevičiūtė, 2025 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“
Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)
Anotacija: Per pastaruosius du dešimtmečius organinių šviesos diodų technologija reikšmingai pakeitė ekranų raidą ir tapo viena iš pirmaujančių technologijų išmaniuosiuose įrenginiuose, plokščiaekraniuose televizoriuose bei apšvietimo sistemose. Siekiant suformuoti efektyvius bei ilgaamžius organinius šviesos diodus, sintetinamos naujos elektroaktyvios organinės medžiagos. Karbazolas bei įvairūs jo dariniai yra vieni iš daugiausiai išbandytų ir naudojamų organinių puslaidininkių organiniuose šviesos dioduose dėl ganėtinai lengvo modifikavimo bei plačių pritaikymo galimybių. Šiame darbe aprašyti keturių karbazolo darinių grupių, skirtų organinių šviesos diodų formavimui, tyrimai. Atlikta šių junginių sintezė, terminių, fotofizikinių bei elektrocheminių savybių tyrimai ir pritaikymas organinių šviesos diodų prototipų formavime. Organiniai puslaidininkiai, turintys naftalimido akceptorinį fragmentą, buvo išbandyti emisiniame sluoksnyje kaip spinduoliai. Bipoliniai dariniai, turintys karbazolo donorines grupes ir piridino akceptorines grupes buvo panaudoti emisiniuose sluoksniuose kaip matricos. Pastebėta, kad keičiant emisinio sluoksnio struktūrą, gerėja prietaiso bendras efektyvumas. Taip pat įrodytas junginių, turinčių metoksidibenzofurano-karbazolo donorines grupes, universalumas ir efektyvumas juos pritaikius tiek kaip mėlyną šviesą skleidžiančius fluorescuojančius spinduolius, tiek kaip matricas fosforescenciniuose organinių šviesos diodų prototipuose.