Autorius, institucija: Renata Biškauskaitė-Ulinskė, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005
Mokslinis vadovas: prof. dr. Virgilijus Valeika (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)
Chemijos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Juozas Vidas Gražulevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005) – pirmininkas
dr. Carmen Gaidau (Nacionalinis tekstilės ir odos tyrimų ir plėtros institutas Bukarešte, Rumunija, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
doc. dr. Ilona Jonuškienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)
prof. dr. Ramunė Rutkaitė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija, T005)
prof. dr. Jūratė Šiugždaitė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, žemės ūkio mokslai, veterinarija, A002)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: R. Biškauskaitės-Ulinskės el.disertacija.pdf
© R. Biškauskaitė-Ulinskė, 2025 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“
Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)
Anotacija: Fermentai bei jų preparatai dėl savo savybių sulaukia vis didesnio įvairių sričių mokslininkų dėmesio ir nėra išimtis bandymai juos taikyti išdirbant odas. Tiriama fermentų įtaka ne tik minkštinimui, kur jie yra įprastai naudojami, tačiau ir kitiems procesams, pvz. plikinimui, atmirkymui. Deja, fermentai kituose etapuose vis dar nėra plačiai taikomi, trūksta žinių apie proteazių poveikį odos struktūrai bei vėliau atliekamų procesų eigai. Disertacinio darbo metu tirtas išskirtų naujų fermentų taikymas odų paruošiamuosiuose procesuose bei fermentinių preparatų panaudojimas naujai sukurtam bedruskiui pikeliavimui-minkštinimui, apdorojimui po chrominimo, neutralizavimui ir dažymui. Nustatyta, kad fermentas iš Bacillus halodurans BCRC 910501 spartina atmirkymą, o po to galutinai išdirbtos odos savybės išlieka panašios į įprastai išdirbtos. Sukurtas ir ištirtas galintis pakeisti įprastą pikeliavimą alternatyvus bedruskis (naudojant p-toluensulfonrūgšties monohidratą) pikeliavimas–minkštinimas. Jį taikant bendra išdirbimo trukmė sutrumpėja beveik 2 val., mažėja energijos sąnaudos ir teršalų nuotekose. Įvertinta fermentinių preparatų įtaka chrominto pusgaminio papildomam apdorojimui po chrominimo bei neutralizacijos. Nustatyta, kad fermentai gerina chromo junginių sunaudojimą ir dažiklio skverbimąsi į odą, tačiau jų naudojimas neutralizacijos metu nėra efektyvus. Taip pat, ištirtas dažymas taikant fermentus – nustatyta dažymo kinetika, skvarba, spalvos ypatumai ir galimas proceso mechanizmas. Pateikiami fermentų aktyvumo, jų taikymo specifiniuose išdirbimo etapuose rezultatai bei sudaryta pramonėje pritaikoma odų išdirbimo metodika.