R. Butkutės daktaro disertacijos „Mėlynai fluorescuojančių fenantroimidazolo darinių sintezė, savybių bei polimerizacijos procesų tyrimas“ gynimas

Autorius, institucija: Rita Butkutė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T

Mokslinis vadovas: doc. dr. Ramūnas Lygaitis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T).

Chemijos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
doc. dr. Rima Klimavičiūtė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T) – pirmininkė,
prof. dr. Vytautas Getautis (Kauno technologijos universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P),
doc. dr. Jolanta Rousseau (Artua universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T),
prof. habil. dr. Sigitas Tumkevičius (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, chemija – 03P), 
prof. dr. Virgilijus Valeika (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – 05T).

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje  (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

Anotacija:

Besivystant energiją tausojančioms technologijoms, labai suintensyvėjo organinių šviesos diodų, saulės elementų ir organinių tranzistorių tyrinėjimai. Minėti įrenginiai yra formuojami iš organinių medžiagų, kurios turi tenkinti tam tikrus reikalavimus. Ištyrus medžiagų savybes, galima sudaryti savybių priklausomybę nuo struktūros ir atrinkti optimaliu savybių kompleksu pasižyminčias medžiagas. Fenantroimidazolo fragmentą turintys junginiai sulaukė didelio mokslininkų susidomėjimo dėl paprastos ir pigios sintezės, subalansuoto krūvininkų transporto, efektyvios emisijos bei kitų savybių. Daugiausia fenantroimidazolo dariniai buvo panaudojami srityse, susijusiose su organiniais šviesos diodais, remiantis jų emisijos arba bipolinio krūvininkų pernešimo savybėmis.

Šiame darbe ištirtos elektroaktyvios fenantroimidazolo fragmentus turinčios organinės medžiagos. Susintetintų junginių savybių tyrimas parodė, kad galima keisti junginių savybes keičiant jų struktūrą. Susintetinti junginiai panaudoti elektroliuminescuojančių prietaisų gamyboje. Panaudojant matricas fenantroimidazolų imobilizavumui, gauti diodai, kurių išorinis kvantinis efektyvumas padidėjo, palyginti su prietaisais, kuriuose kaip emiteriai panaudoti gryni junginių sluoksniai. Ištirta kristalinės būsenos monomerų terminės polimerizacijos kinetika. Parinktos optimalios terminės polimerizacijos sąlygos, kuriomis remiantis galima formuoti elektroaktyvius polimerinius sluoksnius, skirtus organinės elektronikos prietaisams.