R. Meištininko daktaro disertacijos „Naftos produktais užteršto dirvožemio bioremediacijos potencialas naudojant ankštinius sideratus, biologinius priedus ir sėklų apdorojimo technologijas“ gynimas

Autorius, institucija: Rimas Meištininkas, Lietuvos energetikos institutas

Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004

Mokslinis vadovas: doc. dr. Jūratė Žaltauskaitė (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)

Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Žaneta Stasiškienė (Vytauto Didžiojo universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004) – pirmininkė
dr. Christina Emmanouil (Salonikų Aristotelio universitetas, Graikija, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
vyr. m. d. dr. Jūratė Kriaučiūnienė (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
prof. dr. Dainius Martuzevičius (Vytauto Didžiojo universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
vyresn. m. d. dr. Marius Praspaliauskas (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: R. Meištininko el. disertacija.pdf

© R. Meištininkas, 2025 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“

Disertacijos gynimas vyks Lietuvos energetikos instituto posėdžių salėje (Breslaujos g. 3-202, Kaunas)

Anotacija: Pasaulyje dažniausiai atliekami naftos produktais užteršto dirvožemio biologinio valymo tyrimai taikant pavienį bioremediacijos metodą, o dėmesys fokusuojamas į vieną tikslą – naftos produktų išvalymo efektyvumą ir augalų augimo parametrų vertinimą arba mikrobiologinio aktyvumo ir mikroorganizmų padermių identifikavimą. Skiriama mažai dėmesio kompleksiniam dirvožemio būklės atstatymui, t. y. ne tik teršalo pašalinimui, bet ir maistinių medžiagų dirvožemyje pokyčių įvertinimui bei mikrobiologiniam aktyvumui. Šiame moksliniame darbe buvo kompleksiškai įvertinta įvairių dirvožemio biologinio valymo strategijų, t. y. valymo augalais, visų pirma atrenkant tinkamiausias ankštinių augalų rūšis pagal morfologines ir fitoremediacines savybes, augalų augimą reguliuojančių technologijų taikymas, panaudojant augalų sėklų apdorojimą šaltąja plazma, taip pat bioremediacijos efektyvumo didinimas mikroorganizmų biopreparatais ir papildomo biologinio priedo biosurfaktanto mišraus panaudojimo efektyvumas. Darbe buvo ištirtas ne tik pavienių, bet ir kompleksiškai taikomų bioremediacijos metodų efektyvumas, taip pat buvo įvertinti dirvožemio maistinių medžiagų kiekio, fermentinio aktyvumo ir metabolinio potencialo pokyčiai. Mokslinio tyrimo išvados leidžia teigti, kad dirvožemiui valyti kompleksiškai panaudojus ankštinius augalus,  biosurfaktantą ir mikroorganizmų biopreparatus galima pagerinti dirvožemio mikrobiologinį aktyvumą, taip pat padidinti ar bent išlaikyti pagrindinių maistinių medžiagų, t. y. azoto ir fosforo junginių, taip pat ir vandenyje tirpių fenolių, kiekį valomame dirvožemyje.