Autorius, institucija: Senait Gebremichael Tesfagergish, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, informatikos inžinerija, T007
Mokslinis vadovas: prof. dr. Robertas Damaševičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, informatikos inžinerija, T007)
Mokslinis konsultantas: prof. dr. Jurgita Kapočiūtė – Dzikienė (Vytauto Didžiojo universitetas, gamtos mokslai, informatika, N 009)
Informatikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Tomas Skersys (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, informatikos inžinerija, T007) – pirmininkas
prof. dr. Nikolaj Goranin (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, informatikos inžinerija, T007)
dr. Gražina Korvel (Vilniaus universitetas, technologijos mokslai, informatikos inžinerija, T007)
prof. dr. Sanda Martinčic-Ipšic (Rijekos universitetas, Kroatija, technologijos mokslai, informatikos inžinerija, T007)
prof. dr. Simona Ramanauskaitė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, informatikos inžinerija, T007)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: S. Gebremichael Tesfagergish el. disertacija.pdf
© S. Gebremichael Tesfagergish, 2025 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“
Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)
Anotacija: Šioje disertacijoje nagrinėjami dirbtiniu intelektu pagrįsti sprendimai, skirti natūralios kalbos apdorojimo sričiai plėtoti mažai išteklių turinčioms kalboms, ypatingą dėmesį skiriant amharų kalbai. Nors ištekliais turingos kalbos turi gausius lingvistinius duomenis ir įrankius, tokios kalbos kaip amharų stokoja anotuotų duomenų rinkinių ir technologinių priemonių, todėl ribojamos jų taikymo galimybės. Šiame tyrime sprendžiami šie iššūkiai kuriant klasifikavimo modelius, taikant transformerių architektūrų pagrindu sukurtus tekstų vektorius bei novatoriškus duomenų papildymo metodus. O siekiant padidinti modelių prognozių skaidrumą ir patikimumą integruojami paaiškinamojo dirbtinio intelekto mechanizmai.. Pagrindiniai analizuojami uždaviniai apima sentimentų analizę, ketinimų atpažinimą, elektroninių patyčių aptikimą, klastočių atpažinimą ir kalbos dalių žymėjimą. Tyrimas atskleidė, kad disertacijoje pritaikyti natūralios kalbos apdorojimo metodai ne tik pagerina modelių charakteristikas amharų kalboje, bet gali būti pritaikyti ir kitoms panašioms mažai resursų turinčioms kalboms. Apibendrinant galima teigti, jog šis darbas prisideda prie dirbtinio intelekto technologijų įtraukties ir patikimumo didinimo daugialypėje kalbinėje skaitmeninėje erdvėje.