Autorius, institucija: Thomas Andre Jeremy Gloaguen, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: humanitariniai mokslai, menotyra, H003
Moksliniai vadovai: prof. dr. Kęstutis Zaleckis (Kauno technologijos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, H003)
prof. habil. dr. Sebastien Gadal (Ekso-Marselio universitetas, Prancūzija, humanitariniai mokslai, menotyra, H003)
Menotyros mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
dr. Giovanni Fusco (Prancūzijos nacionalinis mokslinių tyrimų centras, Prancūzija, humanitariniai mokslai, menotyra, H003) – pirmininkas
prof. dr. Michele Campagna (Kaljario universitetas, Italija, humanitariniai mokslai, menotyra, H003)
prof. dr. Dalia Dijokienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, H003)
doc. dr. Vaidas Petrulis (Kauno technologijos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, H003)
prof. dr. Sandra Treija (Rygos technikos universitetas, Latvija, humanitariniai mokslai, menotyra, H003)
Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: T.A.J. Gloaguen el. disertacija.pdf
© T. A. J. Gloaguen, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“
Anotacija: Šis tyrimas nagrinėja Baltijos regionizaciją per istoriškai susiformavusias materialines erdvines sistemas dviejose teritorijose, pasižyminčiose skirtingomis istorinėmis raidos trajektorijomis: Skanijoje (Švedija) ir Klaipėdos pajūrio zonoje (Lietuva), trimis skirtingais laikotarpiais (1915, 1975 ir 2025 m.). Tyrimas grindžiamas kelių tinklų, užstatytų teritorijų taip pat žemės naudojimo ir žemės dangos pokyčių analize. Remiantis istoriniais žemėlapiais ir šiuolaikiniais geografinės informacijos duomenimis, tyrime kuriama daugiaskalė ir daugialaikė erdvinio modeliavimo sistema, skirta erdvinių sistemų tęstinumui ir transformacijoms nustatyti. Rezultatai atskleidžia pasikartojančių konfigūracijų egzistavimą abiejose teritorijose ir išskiria tris pagrindinius transformacijų etapus: žemės ūkio intensyvinimą XX a. pradžioje, urbanizaciją ir agropramoninę restruktūraciją 1945-1990 m. laikotarpiu bei pakrančių metropolizaciją kartu su teritorinėmis pertvarkomis, kurias lėmė teritorinis planavimas. Tyrimas rodo, kad erdvinės struktūros yra vertingi ilgalaikės teritorinės dinamikos rodikliai, atskleidžiantys palyginamas organizacines logikas, susiformavusias veikiant skirtingoms vietinėms istorinėms trajektorijoms. Šis požiūris prisideda prie regioninės geografijos studijų atnaujinimo, visapusiškai integruojant teritorijų socio-kultūrines dimensijas.