Autorius, institucija: Tomas Klinavičius, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008
Mokslinis vadovas: prof. dr. Tomas Tamulevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. habil. dr. Arvaidas Galdikas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008) – pirmininkas
prof. dr. Wolfgang Fritzsche (Jenos Frydricho Šilerio universitetas, Vokietija, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
vyresn. m. d. dr. Lina Grinevičiūtė (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
doc. dr. Tomas Iešmantas (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, matematika, N001)
doc. dr. Mantas Sriubas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, medžiagų inžinerija, T008)
Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: T. Klinavičiaus el. disertacija.pdf
© T. Klinavičius, 2025 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“
Anotacija: Fotovoltiniai (FV) elementai gamina elektrą tiesiogiai iš saulės šviesos. FV elementų trūkumai yra mažas energijos konversijos efektyvumas ir jų naudingo tarnavimo laiko sutrumpėjimas dėl nesugertų spektrinių komponenčių sukeltos šiluminės žalos. Vienas iš būdų šiems trūkumams sumažinti yra spektro skaidymas, siekiant nukreipti netinkamus spektrinius komponentus nuo FV elementų ir juos paversti naudinga energija kitomis priemonėmis. Tai galima pasiekti kruopščiai suprojektuojant selektyviai atspindinčias optines dangas. Kitas būdas – padidinti FV sugertį į aktyviąją FV terpę įterpiant specialaus dydžio selektyviai sugeriančias plazmonines nanodaleles (ND). Čia reikalingas paprastas, pigus, greitas ir tikslus jų dydžio apibūdinimas. Fotoninių struktūrų projektavimas gali būti atliekamas naudojant skaitinio modeliavimo metodus kartu su matematiniu optimizavimu. Tuo tarpu gilieji neuroniniai tinklai yra galinga abiejų metodų alternatyva. Šių pažangių skaičiavimo metodų taikymas projektuojant rezonansines atspindinčias optines dangas, taip pat ND dydžio prognozavimas yra nepaprastai svarbūs siekiant įveikti FV trūkumus. Todėl šios disertacijos tikslas – sukurti skaičiavimo projektavimo metodą, skirtą selektyviai atspindintiems saulės absorberiams, ir sukurti plazmoninių tauriųjų metalų nanodalelių dydžio pasiskirstymo apibūdinimo metodą, naudojant skaitinį modeliavimą, matematinį optimizavimą ir dirbtinį intelektą. Buvo sukurtas selektyviai atspindintis sugėriklis, leidžiantis viršyti 50 % bendrą energijos generavimo efektyvumą. Giliųjų neuroninių tinklų nustatyto vidutinio nanodalelių dydžio tikslumas siekia iki 1,2 % sidabro nanodalelėms.
2025
27 lapkričio d. 10:00
Kauno technologijos universiteto Rektorato salė (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)
Įtraukti į iCal