Buvusiame Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete (Kęstučio g. 27) vasario 15–16 dienomis įsikurs interaktyvaus meno erdvė. Universitetas subūrė daugiau nei 15 menininkų, kurie pakviesti šiuolaikiškai interpretuoti įvairius istorinius mūsų valstybės įvykius, studentų ir akademinės bendruomenės įtaką jiems. Šie menininkai – žmonės, kurie svarbius praeities įvykius mato kaip dabarties pamatus, kuriuos vertina ir gerbia, o savo pagarbą išreiškia nevaržoma kūryba. Todėl renginiui buvo sukurta daugiau nei 20 kūrinių, kurie atgaivins senojo fakulteto erdves ir kvies į kelionę per paskutinįjį, Lietuvai istorinį šimtmetį.
Sukurtos interaktyvios erdvės suteiks galimybę visiems žinomus istorinius įvykius suvokti per netikėtą meno prizmę, šiuolaikinio meno priemonėmis kvies pajusti ir išgyventi skirtingus laikmečius, tuo metu gyvenusių žmonių patirtis, galiausiai susimąstyti, kokią aš kuriu savo valstybę.
Renginyje savo darbus pristatys Paulius Markevičius, Barbora Šulniūtė, Kamilė Stanevičiūtė, Marius Pažereckas, Pijus Čeikauskas, Matas Drukteinis, Julija Šatkauskaitė ir kt.
Renginio režisierius: Alius Veverskis.
Renginio laikas: vasario 15–16 d. 15 val.–20 val.
Renginys nemokamas.
Renginio programa
- Pijaus Čeikausko darbas – vizualinė instaliacija „Reflexio“. REFLEXIO – vizualus reginys-erdvė, sukurta atspindėti istorijos daugiaplaniškumą bei ciklišką jos atsikartojimą. Simboliai bei animacija stebėtojui siūlo potyrį-sapną.
- Luko Šiupšinsko darbas „Re.Preso“ – vizualinis rebusas iš penkių skulptūrinių objektų, tai skulptūrinė abstrakcija, reaguojanti į savotišką instaliacijos aplinką.
- Ievos Voroneckytės ir Godos Skėrytės darbas „Etno“. Šiuo meniniu eksperimentu siekiame panaudoti ir naujam gyvenimui dabartyje prikelti šimtmečiais kauptą ir puoselėtą protėvių etnopaveldą – audinių raštus ir muziką.
- Mariaus Pažerecko ekskursija „Atgal į 1918-uosius“ ( ekskursijos vyks tik vasario 16 d. šiomis valandomis: 15:30, 16:30, 17:30, 19:00. Būtina registracija renginio vietoje).
- Kamilės Stanevičiūtės darbas „Nematomas garsas“. Vizualiai iliustruota garsinė situacija, susijusi su to meto politine situacija ir kova, žinia, kuri sklinda mintimis be garso – nebylus garsas, kurio nereikia tarti garsiai, jį visi jaučia ir visi jį žino, jo vieningai laikosi kovoje išvien.
- Kamilės Stanevičiūtės darbas „Pozicijos kaleidoskopas“. Pro patalpos duris patenkama į veidrodinę patalpą, ji padalija žiūrovą į daugybę padrikų detalių, kurios atsispindi kitose veidrodžio sienose. Ši patalpa kuria koncepciją į daugialypę asmenybę, įvairūs veidrodžio kampai, plokštumos atspindi vis kitą to paties žmogaus poziciją, požiūrį į įvairias situacijas tiek šiandienos, tiek minimo laikmečio pastato tematikoje.
- KTU video archyvai. Erdvė pokalbiui ar puodeliui arbatos.
- Mato Drukteinio darbas „Augimas“. Instaliacijos „Augimas“ metu galima gyvai stebėti vieno iš labiausiai lietuvių tautosakoje minimo augalo – rūtos – augimą, stimuliuojamą ultragarso bangų. Šalia esančiame oscilografe matomi užfiksuoti ir atspindėti ultragarso impulsai.
- Valdos Verikaitės darbas „Alumni“. Projektuojama mirguliuojanti tikrovės „profilių“ vaizdinė informacija. Tai daugiaelementė struktūra, išskaidanti realų vaizdą, bylojanti apie netikrumo–tikrumo reprezentaciją. Tai tarsi praeities asmenų reinkarnacija šiuolaikinėje socialinėje kasdienybėje.
- Literatūros skaitymų ir radijo teatro laida „Bilietų nėra“ pristato Pauliaus Markevičiaus audioatmosferą „Robotai skaito Vydūną“. Sintezatorių ir elektros srovės kuriamoje mistiškoje atmosferoje analoginiais sintezatoriais kurti robotų balsai skaito Vydūno dramos „Probočių šešėliai“ ištraukas (trukmė 40 min. Perklausos prasideda 15:00; 15:50; 16:40; 17:30; 18:20; 19:10; 20:00).
- Agnės Matulevičiūtės darbas „Byla Nr. 7“. Klausytojas, girdėdamas svetimą pokalbį telefonu, tampa pasiklausančiuoju, tokiu būdu užimdamas sovietinių laikų KGB agento ar saugumiečio vaidmenį, lygiai taip pat neatsiejamą nuo Lietuvos istorijos.
- Julijos Šatkauskaitės performansas „Kriminomitologija. Ironijos disidentai“ – tai audioperformansas, kurio vizualiniame centre gyvas tarpukario radijo studijos paveikslas, sudarytas iš keturių futuristų pogrindžio radijo kūrėjų ( performansas vyks tik vasario 16 d. 18 val., trukmė 1 val. 45 min.).
- Kamilės Stanevičiūtės darbas „Pėdsakas“. Pastatas turi didžią istoriją, kurioje tebetvyro to meto besimokiusių šviesių asmenybių dvasia, aura. Visas gyvenimas ir to meto įvykiai yra tartum įsigėrę į daiktus, sienas, lubas, grindis. Visa tai yra čia likę ir mes galime tai pajausti. Pastate buvę žmonės paliko savo pėdų atspaudus, vaikščiojimo trajektorijas, kurias sekdamas žiūrovas gali vėl iš naujo viską išgyventi ir pajausti.
- Mato Drukteinio darbas „Anbo“. Audiovizualinėje instaliacijoje garso ir vaizdo medijose besikeičiančios akronimo (ANBO) reikšmės kuria naują prasminį kontekstą, atspindintį žmogaus, visuomenės ir valstybės santykį neseniai susikūrusioje nepriklausomoje Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo ir sovietų okupacijos.
- BSP23:43 interakcija „Kitas ID“. Instaliacijų žaidime pristatomos penkios, lietuviškosios tapatybės būdą atspindinčios, istorinės asmenybės – Xerojai.
- Mato Drukteinio darbas „Šaltasis mačas“. Performansas remiasi 1972-ųjų mačo tarp R. Fisherio ir B. Sparskio paskutiniojo (21) žaidimo inscenizacija. Atkartojamą žaidimą lydi 1960–1980 metų politinių ir socialinių įvykių tarybinėje Lietuvoje garso įrašų bei menamų garsovaizdžių naratyvas, kuris, sinchronizuotas su žaidimu, atspindi vakarų ir rytų ideologijos, kartu lietuvių tautos ir okupacinio sovietų režimo, konfrontaciją.
- „Glow Factory“ darbas „Įtampos kambarys“. Tai nerimo kupina patalpa atvirais langais praeivio žvilgsniui, bet uždara laisvai minčiai. Ar prisidėsite prie kontrolės? Ar įtampa liks kambaryje?
- Aliaus Veverskio darbas „Demonstracija“. Daugiaplanė instaliacija-potyris kuria studentų eitynių, demonstracijos atmosferą. Buvusių, būsimų. Objektais, primenančiais grafikos kompoziciją, atkreipia dėmesį į kalbą. Nykimą, kismą. Kūrinys inspiruotas tarpukario studentų eitynių 1926 m. lapkričio 13 d. bei Vėlinių įvykių (antitarybinės studentų eitynės Kaune 1956 m.).
- Kūrėjo slapyvardžiu MORFAI darbai.
- Valdos Verikaitės darbas „Luminary“ („Šviesulys“). Siejant žodžio „šviesulys“ epitetinę, metaforinę reikšmę, kūrinys vizualiai pristato dvidešimt universiteto profesorių. Siekiant sustiprinti vizualinį šviesulių, kaip nusipelniusių asmenų, vedančių į priekį praeities ir ateities kartas, portretai tiesiogiai apšviesti.
