V. Pluščiauskaitės daktaro disertacijos „Asmeninių paroksizminio prieširdžių virpėjimo trigerių identifikavimo metodas“ gynimas

Autorius, institucija: Vilma Pluščiauskaitė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija, T001

Moksliniai vadovai: dr. Andrius Petrėnas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija, T001) – 2023 – 2024.

dr. Andrius Petrėnas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija, T001) – 2020 – 2023.

Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Elena Jasiūnienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija, T001) – pirmininkė
dr. Vytautas Juknevičius (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina, M001)
vyresn. m. d. dr. Alba Martin-Yebra (Saragosos universitetas, Ispanija, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija, T001)
vyresn. m. d. dr. Vykintas Samaitis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija, T001)
prof. dr. Algimantas Valinevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija, T001)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: V. Pluščiauskaitės el. disertacija (PDF)

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas).

Anotacija: Prieširdžių virpėjimas (PV) yra labiausiai pasaulyje paplitusi širdies aritmija, diagnozuota daugiau nei 50 milijonų žmonių, tačiau tikrasis paplitimas gali būti daug didesnis dėl besimptomių aritmijos atvejų. PV apkrauna sveikatos priežiūros sistemą, ypač dėl komplikacijų, tokių kaip insultas ir širdies nepakankamumas. Ankstyva diagnostika yra itin svarbi, tačiau išlieka sudėtinga, o dabartinis gydymas įprastai apsiriboja antikoaguliantų ir antiaritminių vaistų, kurie siejami su šalutiniu poveikiu, skyrimu. Literatūroje vis dažniau aprašomi modifikuojami PV provokuojantys veiksniai – trigeriai (pvz., alkoholio vartojimas, fizinė perkrova, stresas), kurie provokuoja PV epizodų atsiradimą trumpuoju laikotarpiu. Geresnis asmeninių trigerių supratimas leistų gydytojams valdyti pagrindines PV epizodų pasireiškimo priežastis ir įgalintų pacientus aktyviai dalyvauti aritmijos valdyme keičiant gyvenimo būdą. Šioje daktaro disertacijoje nagrinėjamos kliniškai svarbios mokslinės-technologinės problemos, susijusios su potencialių PV trigerių identifikavimu fiziologiniuose signaluose ir jų ryšio su PV pasireiškimu įvertinimu individualiam pacientui. EKG ir pagreičio signalai disertacijoje naudojami nuo laiko priklausomiems parametrams, kurių specifinės slenkstinės vertės naudojamos potencialiems trigeriams identifikuoti, apskaičiuoti. Pasiūlytas kiekybinis PV trigerių ir PV epizodų pasireiškimo ryšio stiprumo įvertinimo būdas, kuris remiasi santykinės PV trukmės prieš ir po potencialaus trigerio vertinimu. Taip pat pasiūlytas modelis, skirtas trigerio paveiktiems PV epizodų pasireiškimo profiliams simuliuoti, kuris vertingas tiriant ryšio vertinimo metodus.