V. Putnynaitės daktaro disertacijos „Inovatyvaus dirbtinės kraujotakos valdymo režimo smegenų neuroprotekcijai vainikinių širdies arterijų operacijų metu sukūrimas ir tyrimas“ gynimas

Autorius, institucija: Vilma Putnynaitė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, matavimų inžinerija, T010

Mokslinis vadovas: vyr. m. d. dr. Vytautas Petkus (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija, T010)

Mokslinis konsultantas: prof. dr. Arminas Ragauskas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija, T001)

Matavimų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Renaldas Raišutis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija, T010) – pirmininkas
doc. dr. Magdalena Kasprowicz (Vroclavo mokslo ir technologijos universitetas, Lenkija, technologijos mokslai, matavimų inžinerija, T010)
prof. dr. Vaidotas Marozas (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija, T010)
prof. dr. Kęstutis Petrikonis (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina, M001)
prof. dr. Algimantas Valinevičius (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, matavimų inžinerija, T010)

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73 – 402, Kaunas)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: V. Putnynaitės el. disertacija.pdf

© V. Putnynaitė, 2025 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“

Anotacija: Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena pagrindinių sergamumo ir mirtingumo priežasčių pasaulyje. Nepaisant reikšmingos širdies chirurgijos pažangos, po vainikinių arterijų šuntavimo (CABG) operacijų, atliekamų su dirbtine kraujo apytaka (CPB), neurologinės komplikacijos, tokios kaip pooperacinė kognityvinė disfunkcija (POCD) ir delyras, išlieka dažnos. Esminis šių sutrikimų patofiziologinis mechanizmas yra sutrikusi smegenų kraujotakos autoreguliacija (CA), dėl kurios vystosi išeminiai ir hipereminiai smegenų pažeidimai. Šiame darbe sukurta ir eksperimentiškai patikrinta nauja metodika, leidžia realiuoju laiku identifikuoti CA sutrikimus, taikant periodinę stačiakampę arterinio kraujospūdžio (ABP) moduliaciją, integruotą į CPB sistemą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose buvo atliktas perspektyvinis klinikinis tyrimas, apėmęs multimodalinį fiziologinių signalų stebėjimą, kurio metu buvo vertinamos smegenų kraujo tėkmės greičio (CBFV) ir neinvazinio intrakranijinio slėgio (nICP) pereinamosios reakcijos į dirbtinai sukeltus kraujo tėkmės svyravimus. Disertacijoje pasiūlyti „nusistovėjusio lygio“ (SL) indeksai leido identifikuoti CA sutrikimus su trumpesniu nei vienos minutės vėlinimu. Nustatyta, kad ilgesni nei 3–4 minučių CA sutrikimų epizodai statistiškai reikšmingai siejasi su pooperacine kognityvine disfunkcija ir delyru. Atlikta analizė parodė, kad integruota ABP moduliacijos ir nuolatinės CA stebėsenos sistema dirbtinės kraujotakos metu leistų įgyvendinti personalizuotos precizinės medicinos koncepciją kardiochirurgijoje.