Autorius, institucija: Viktorija Savickienė, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: gamtos mokslai, chemija, N003
Mokslinė vadovė: prof. dr. Eglė Arbačiauskienė (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
Mokslinis konsultantas: prof. habil. dr. Algirdas Šačkus (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
Chemijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
vyresn. m. d. dr. Marytė Daškevičienė (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003) – pirmininkė
prof. habil. dr. Linas Labanauskas (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, gamtos mokslai, chemija, N003)
prof. dr. Tadas Malinauskas (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
prof. dr. Vytas Martynaitis (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
dr. Asta Žukauskaitė (Olomouco Palackio universitetas, Čekija, gamtos mokslai, chemija, N003)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas) ir internete: V. Savickienės el. disertacija.pdf
© V. Savickienė, 2026 „Disertacijos tekstą draudžiama kopijuoti, platinti, išleisti, viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), atgaminti bet kokia forma ir priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, elektroniniais, mechaniniais ar kitais būdais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 25 str. 1 dalimi, asmuo su negalia, kuriam kyla sunkumų perskaityti internete skelbiamos disertacijos dokumentą, ir kiek tai pateisinama konkrečia negalia, su prašymu dėl dokumento pateikimo kita forma turi kreiptis el. p. doktorantura@ktu.lt.“
Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)
Anotacija: Šiame darbe atliktos multikomponentės reakcijos naudojant pirazolo struktūrą turinčius junginius kaip pradinius komponentus, siekiant susintetinti naujus heterociklinius junginius. Reikia paminėti, kad nors multikomponentės reakcijos yra plačiai taikomos heterociklinių junginių sintezei, tačiau pirazolo įtraukimas į tokias reakcijas dar nėra plačiai ištirtas. Multikomponentės reakcijos metu veikiant 1-fenil-3-metoksi-1H-pirazol-4-karbaldehidus hidrazino hidratu, malononitrilu, etil-3-oksobutanoatu ir katalizuojant izonikotino rūgštimi pirmą kartą gauti 6-amino-4-(pirazol-4-il)-2,4-dihidropirano[2,3-c]pirazol-5-karbonitrilai. 6-Amino-4-(1-fenil-3-metoksi-1H-pirazol-4-il)-3-metil-2,4-dihidropirano[2,3-c]pirazol-5-karbonitrilas toliau kondensuotas su įvairiais cikloheksanonais, gauti 4-(1-fenil-3-metoksi-1H-pirazol-4-il)-2,4,6,7,8,9 heksahidropirazolo[4′,3′:5,6]pirano[2,3-b]chinolin-5-aminai, turintys vieną arba du chiralinius centrus. Hantzsch′o piridinų multikomponentės sintezės metu gauti 1H-pirazol-4-il-1,4-dihidropiridin-3,5-dikarboksilatai, kurie toliau oksiduoti suformuojant piridino žiedą. Vykdant pirazol-4-karbaldehido, β-ketoesterių ir hidroksilamino hidrochlorido multikomponentę reakciją pirmą kartą gauti 4-[(pirazol-4-il)metileno]izoksazol-5(4H)-onų dariniai. Reaguojant 1-fenil-3-hidroksi-1H-pirazol-4-karbaldehidui su įvairiomis antranilinėmis ir boro rūgštimis multikomponentės reakcijos metu pirmą kartą gauti pirazolo-boro kompleksai kaip BASHY kompleksų analogai. Šių junginių fotofizikinės savybės tirtos įvairiuose tirpikliuose. Junginiai gali būti toliau tiriami kaip liuminescencinės medžiagos arba zondai.