„Vėjo elektrinių vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimas“

Autorius, institucija: Jonas Abromas, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, aplinkos inžinerija

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) ir Lietuvos energetikos instituto (Breslaujos g. 3, Kaunas) bibliotekose.

Mokslinė vadovė – prof. dr. Jūratė KAMIČAITYTĖ-VIRBAŠIENĖ (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija – 04T).

Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:

Prof. habil. dr. Jurgis Kazimieras STANIŠKIS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija – 04T) – pirmininkas;

Prof. dr. Olga ANNE (Klaipėdos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija – 04T);

Prof. dr. Petras GRECEVIČIUS (Klaipėdos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra – 03H);

Prof. dr. Arvydas POVILAITIS (Aleksandro Stulginskio universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija – 04T);

Prof. dr. Žaneta STASIŠKIENĖ (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija – 04T).

Oficialieji oponentai:
Prof. dr. Marija BURINSKIENĖ (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija – 04T);

Prof. habil. dr. Saulius VAIKASAS (Aleksandro Stulginskio universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija – 04T).

Anotacija:

Pirmame skyriuje analizuojamos vėjo elektrinių plėtros tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje, aptariami pastatytų vėjo elektrinių tipai, jų techniniai – vizualiniai parametrai bei matomumo veiksniai. Atliekama vėjo elektrinių teritorinio išsidėstymo ir poveikio kraštovaizdžiui analizė. Skyriaus pabaigoje aptariami teisės aktai, reglamentuojantys vėjo elektrinių projektavimą ir poveikį aplinkai.
Antrame skyriuje, aptarus vizualinės kokybės ir vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimo teorinį pagrindą, išnagrinėta vertinimo praktinė patirtis Lietuvoje ir užsienio šalyse. Skyriaus pabaigoje nustatyti vizualinio poveikio vertinimo metodiniai aspektai, aktualūs vertinant vėjo elektrinių poveikį Lietuvos kraštovaizdžiui.
Trečiame skyriuje pateikiama vertinimo metodikos struktūra ir detalizuojami svarbiausi vertinimo etapai: vizualinės įtakos zonų nustatymas ir stebėjimo taškų atranka; poveikio pobūdžio, matomumo ir reikšmingumo vertinimas; vertikalaus stebėjimo kampo dydžio skaičiavimas. Aptariami kraštovaizdžio ekologinio ir emocinio potencialo įvertinimo principai bei poveikio aplinkai modeliavimas.
Ketvirtame skyriuje sukurta metodika pritaikoma atliekant vėjo elektrinių vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimą: nustatyti stebėjimo taškai, įvertintas poveikio pobūdis, reikšmingumas ir kontrasto laipsnis. Skyriaus antroje dalyje pateikiami vėjo elektrinių parkų statybos potencialių zonų paieškos tyrimai, įvertinant jų vizualinį poveikį kraštovaizdžiui. Vertinamas kraštovaizdžio ekologinis ir emocinis potencialas, atliekamas visuomenės nuomonės tyrimas, pateikiami elektrinių vizualinio poveikio kraštovaizdžiui modeliavimo (optimizavimo) siūlymai.