„Institutas vykdo aukšto lygio fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, jis sukaupė didelę kompetenciją funkcinių ir biologiškai aktyvių medžiagų kūrime bei sintezėje. Modernūs organinės chemijos metodai taikomi sintetinant organinius junginius moksliniams tyrimams arba aukštųjų technologijų įmonėms, kuriančioms farmacines, funkcines medžiagas. Praktiniu požiūriu svarbiausi pasiekimai apima sintetinių chiralinių aminorūgščių, naudojamų DNR-koduotų bibliotekų technologijoje sintezę, biciklinių sintonų, skirtų pozitronų emisijos tomografijai (PET), sukūrimą bei naujų heterociklinių chemosensorių ir fotochromų gavimą“, – sako ji.
KTU docentė pasakoja, kad institutas taip pat vykdo užsakomuosius mokslinius tyrimus Danijos ir Švedijos biofarmacinėms kompanijoms bei palaiko aktyvų mokslinį bendradarbiavimą su Vilniaus, Gento (Belgija), Vienos (Austrija), Orleano (Prancūzija), Bario (Italija), Mainco (Vokietija), Olomouco (Čekija) ir Edinburgo (Škotija) universitetų mokslininkais.
Vienas reikšmingiausių tarptautinių partnerių – Danijos biofarmacijos įmonė „Vipergen ApS“, su kuria bendradarbiaujama ne tik mokslinių tyrimų srityje, bet ir doktorantūros bei studentų mokslinio ugdymo lygmeniu: ši partnerystė sudaro galimybes rengti disertacijas, publikuoti straipsnius tarptautiniuose žurnaluose bei pristatyti pranešimus konferencijose.
„Tyrimų rezultatai buvo pristatyti tarptautinėse mokslinėse konferencijose JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje, Australijoje ir kitose šalyse, taip pat įvairiose nacionalinėse konferencijose Lietuvoje. Remiantis šiais rezultatais buvo parengta ir išspausdinta daugiau kaip 100 straipsnių aukšto lygio tarptautiniuose cituojamuose žurnaluose bei gauta apie 20 patentų ir paraiškų patentų iš Lietuvos, JAV, Japonijos, Kinijos bei kitų užsienio šalių“, – pažymi ji.
Ypač svarbus žingsnis instituto plėtrai buvo įsikūrimas Santakos slėnyje – 2015 m. čia buvo sukurta viena moderniausių laboratorinių infrastruktūrų Baltijos šalyse. Naudojant Europos Sąjungos fondų paramą, buvo įrengtos Sintetinės organinės chemijos, Medicininės chemijos ir Branduolių magnetinio rezonanso (BMR) spektroskopijos laboratorijos, aprūpintos pažangia šiuolaikine įranga.
Infrastruktūra apima tokius pažangius įrenginius kaip LC-MS/MS, mikroreaktorių sistemos, fotocheminės sintezės įranga ir kitos technologijos, skirtos organinių junginių sintezei bei analizei. BMR laboratorija yra vienas reikšmingiausių šios infrastruktūros komponentų – ją sudaro du spektrometrai: 700 MHz ir 400 MHz. Dėl šios įrangos galima gauti itin aukštos kokybės spektrinius duomenis, kurie yra pakankami net sudėtingų organinių junginių struktūrai nustatyti.
„Šie tyrimai tapo vienu iš svarbiausių veiksnių, leidusių sėkmingai vykdyti mokslinius projektus, rengti aukšto lygio publikacijas bei spręsti kompleksines struktūrines užduotis tiek institute, tiek kitose KTU tyrėjų grupėse. Vien tik 2024 m. BMR spektrometrais buvo atlikta apie 3000 matavimų. BMR spektroskopijos paslaugomis aktyviai naudojasi KTU mokslininkų grupės, doktorantai, studentai, o tyrimų rezultatai integruojami į tarptautinius projektus ir publikacijas “, – pastebi KTU docentė
Auga ne tik mokslas, bet ir žmonės
N. Kleizienė teigia, kad didžiausios instituto stiprybės – aukštos kvalifikacijos ir atsidavusi tyrėjų komanda, moderni mokslinių tyrimų infrastruktūra, glaudus bendradarbiavimas su pramone, atvirumas naujoms idėjoms ir nuolatinis tobulėjimas.
„Institutas išsiskiria gebėjimu ne tik kurti žinias, bet ir jas perduoti – įtraukti studentus į realius mokslinius tyrimus, ugdyti kritinį mąstymą, kūrybiškumą bei atsakomybę. Tai erdvė, kurioje jauni žmonės auga ne tik kaip specialistai, bet ir kaip asmenybės. Būdamas neatsiejama Cheminės technologijos fakulteto dalimi, institutas reikšmingai prisideda prie mokslinės kultūros puoselėjimo, kompetencijų ugdymo ir jaunųjų tyrėjų profesinio tobulėjimo“, – sako ji.
Studentai į mokslinę ir projektinę veiklą įtraukiami jau nuo pirmo kurso – čia dirba bakalaurai, magistrantai ir apie 20 doktorantų, kurie aktyviai dalyvauja įvairiuose nacionaliniuose bei tarptautiniuose tyrimų projektuose. Toks ankstyvas įsitraukimas į tyrimus leidžia formuoti tvirtus praktinius įgūdžius, ugdyti savarankiškumą ir skatinti tolimesnę akademinę ar profesinę karjerą mokslinių tyrimų srityje.
KTU docentė dalijasi, kad dirbti SCI – tai būti dalimi profesionalios, vertybėmis grįstos akademinės bendruomenės, kurioje auga ne tik moksliniai rezultatai, bet ir žmonės.
„Per du dešimtmečius kartu su institutu augome ir mes – kaip tyrėjai, pedagogai, kolegos. Tai erdvė, kurioje galime tobulėti, eksperimentuoti, dalytis žiniomis ir įkvėpti jaunąją kartą. Jubiliejus – tai ne tik simbolinė sukaktis, bet ir proga susimąstyti apie nueitą kelią. Džiaugiamės matydami, kaip mūsų buvę studentai tęsia karjerą moksliniuose institutuose, įsidarbina aukštųjų technologijų įmonėse Lietuvoje ir užsienyje arba dirba tarptautiniuose universitetuose“, – teigia ji.
Institute savo akademinį kelią pradėjo ir čia užaugo ne vienas šiandien jau pripažintas specialistas: profesinę veiklą KTU tęsia prof. Vytas Martynaitis, prof. Eglė Arbačiauskienė, doc. Vilija Kederienė, doc. Joana Solovjova, vyr. m. d. Sonata Krikštolė, m. d. Greta Račkauskienė, m. d. Miglė Dagilienė, inž. Aurimas Bieliauskas ir kiti. Dalis buvusių studentų šiandien dirba užsienio mokslo institucijose, su kuriomis palaikomi glaudūs ryšiai bei įgyvendinami bendri tyrimų projektai – dr. Asta Žukauskaitė dirba Palacký universitete Olomouce (Čekija), o doc. Jolanta Rousseau – Artois universitete Arase (Prancūzija).
2025 m. SCI mokslo grupėje buvo įdarbinta daugiau nei 20 įvairaus lygio tyrėjų – bakalaurų, magistrantų, doktorantų, inžinierių, mokslo darbuotojų ir docentų. Tačiau institutas, visų pirma, išlieka mokslo padalinys, kuriame vyksta natūrali kartų kaita ir aktyvus jaunųjų tyrėjų įsitraukimas.
„Svarbiausias instituto pokytis – sukauptos žinios, įgytos dalyvaujant tarptautiniuose projektuose, atsakomybė už mokslinių tyrimų kokybę ir aktyvus bendradarbiavimas tiek su akademiniais, tiek su pramonės partneriais. Šios patirtys leido atsirasti naujoms tyrimų kryptims, jos augina mokslininkų brandą ir stiprina instituto pozicijas šalies bei tarptautiniame kontekste“, – pažymi N. Kleizienė.
SCI ir toliau sieks būti mokslo centru, generuojančiu mokslinę vertę ir prisidedančiu prie aukštųjų technologijų kūrimo tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.
