20-oji BMDA konferencija: diskusijos apie vertės kūrimą verslo ir švietimo srityse

Kaune įvyko 20-oji tarptautinė Baltijos vadybos plėtros asociacijos (Baltic Management Development Association, toliau – BMDA) konferencija, suvienijusi pasaulio verslo, akademinės bendruomenės ir politikos lyderius. Konferencija, kurią organizavo Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultetas, bendradarbiaudamas su projektu „Industry 4.0 Impact on Management and Economics“ („In4Act“), kvietė diskutuoti apie pagrindinius iššūkius, kylančius verslo, politikos formavimo ir švietimo srityse.

Spalio 6-7 dienomis 90 verslo, akademinio pasaulio bei politikos lyderių iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Kazachstano, Belgijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Ukrainos, Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos bei Nyderlandų susirinko Kaune, Santakos slėnyje. Moderniame komplekse vyko jau 20-ąjį kartą organizuojama tarptautinė BMDA konferencija, kurios tema šiemet – „Nuo skaitmeninimo iki vertės kūrimo: pasekmės verslui ir švietimui“.

Tiltas tarp verslo ir akademinio pasaulio

„Jau dvidešimt metų iš eilės BMDA organizuoja kasmetines metines konferencijas, kurių metu tiek asociacijos nariai, tiek vadybos srities mokslininkai ir tyrėjai, verslo organizacijų vadovai bei verslo mokyklų ir universitetų rektoriai, dekanai, studijų programų vadovai bei visame pasaulyje žinomi vadybos srities ekspertai susirenka drauge pasidalinti savo įžvalgomis bei pasimokyti vieni iš kitų. Džiaugiamės, jog jubiliejinė konferencija sulaukė tiek ryškių savo srities lyderių dėmesio“, – sako BMDA garbės prezidentas dr. Virginijus Kundrotas.

BMDA konferencija – tarsi tiltas tarp verslo ir akademinio pasaulio, išryškinantis tarpdisciplininės komunikacijos svarbą. Kaip teigė BMDA prezidentė, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanė Edita Gimžauskienė, geopolitiniai, ekonominiai bei socialiniai iššūkiai, kuriuos svarbu spręsti šiandien, yra kaip niekada kompleksinio pobūdžio, reikalaujantys tarpdisciplininių žinių ir minkštųjų įgūdžių. Norint juos išspręsti, būtina atrasti pasitikėjimą ir mokėti kalbėtis su skirtingais suinteresuotaisiais, atstovaujančias skirtingas profesijas, turinčius skirtingus išsilavinimus.

„Tarpdiscipliniškumas taip pat reikalauja kitokio požiūrio į tai, kaip mes konstruojame organizacines struktūras, suteikiančias arba ribojančias galimybes efektyviai spręsti kylančius iššūkius. Mes nuo seno esame įpratę organizuotis pagal funkcijas. Funkcijomis grįstas struktūras turi daugelis verslo organizacijų, taip suorganizuotos ir vyriausybės. Ir visos jos įgyvendina savo politikas, kurios nebūtinai veda į sisteminį problemos sprendimą“, – pabrėžia E. Gimžauskienė.

Dėmesys vertės kūrimui

Pirmoji konferencijos diena buvo skirta klausimams, susijusiems su verslo ir politikos formavimo iššūkiais skaitmeninimo bei vertės kūrimo kontekste. Žinomi pasaulio ir Lietuvos pranešėjai pristatė ir aptarė esmines šiandienines problemas, darančias įtaką verslo rezultatams ir veikiančias politinių institucijų bei lyderių vaidmenis.

Antroji konferencijos diena buvo skirta aukštojo mokslo iššūkiams, verslo bei politikos kontekste analizuotiems pirmąją renginio dieną. Buvo diskutuojama apie mokymo ir ugdymo programų kūrimą, siekiant ugdyti įgūdžius, atitinkančius verslo organizacijoms bei politinėms institucijoms kylančius iššūkius, tvarią ekonominę ir socialinę plėtrą. Žinomi tarptautiniai ir Lietuvos pranešėjai, mokslininkai ir akreditavimo specialistai pristatė ir aptarė svarbiausius skaitmeninimo bei vertės kūrimo iššūkius, su kuriais šiandien susiduria švietimo įstaigos. Kaip konferencijos metu kalbėjo E. Gimžauskienė, šiame kontekste svarbūs klausimai galės būti sprendžiami tada, kai akademikai, pradės kurti kompetencijomis, o ne disciplinomis grįstas studijų programas.

Konferencijos metu buvo aptarta daug aktualių temų, tačiau vyravo viena esminė žinutė, apjungianti skirtingus konferencijos temų srautus. Pasak prof. dr. Panagiotis  Damaskopoulos, BMDA ir projekto „In4Act“ pirmininko, tai – vertės kūrimas ir tvarumas plačiąja prasme, kurie susiję ne tik su technologijomis, bet su žmonių galimybėmis, įgūdžiais, socialinėmis savybėmis bei talentu vadovauti, reaguojant į svarbiausius šiandieninius iššūkius.

Dvi perspektyvos

Kaip ir ankstesniais metais, BMDA konferencijos tematika buvo nagrinėjama iš dviejų skirtingų perspektyvų. Pirma, iš verslo perspektyvos į skaitmenizaciją žvelgiant trimis skirtingais lygiais: per geoekonominių ir geopolitinių pokyčių bei jų pasekmių valdymui ir tvariam ekonomikos vystymuisi analizės prizmę. Taip pat per finansų sektoriaus ir atitinkamų vyriausybės politiką formuojančių organų atsakymus į laikotarpį po pandemijos ir aukščiau paminėtų geoekonominių bei geopolitinių transformacijų kontekstą. Galiausiai, konferencijos metu analizuoti tikrų įmonių pavyzdžiai, tarp kurių buvo „Littelfuse“, „Peikko Lietuva“, „Hitachi Vantara“, „Havi“, „Hella Lithuania“.

Žvelgiant iš aukštųjų mokyklų perspektyvos konferencijos tema buvo analizuojama gilinantis į tvarumo strategijas bei reikiamų įgūdžių ugdymą. Daug dėmesio skirta kylantiems iššūkiams, sudarant mokymosi planus per programas, kad studentai įgytų rinkoje reikiamas kompetencijas bei gebėjimus.

Aukštojo mokslo institucijų vadovai buvo pakviesti dalyvauti strateginėje sesijoje, kurioje drauge su pirmaujančių, akreditacijas suteikiančių tarptautinių asociacijų (EFMD, AACSB, The Asscociation of MBAs) vadovais bei studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus pavaduotoja, diskutavo apie galimybes gerinti aukštojo mokslo kokybę.

Nuo 2002 metų organizuojama konferencija yra didžiausias kasmetinis BMDA renginys, suburiantis šimtus dekanų, rektorių, universitetų programų vadovų, verslo lyderių, visuomenės veikėjų ir kitų specialistų iš viso pasaulio. Kaip įprasta, artimiausia konferencija planuojama jau kitų metų rudenį.