Aalto universiteto profesorė: „Verslo ir mokslo bendradarbiavimas – privalomas klestinčioje valstybėje“

Kauno technologijos universitete M. Toivonen skaitė keletą paskaitų bakalauro ir  magistro studijų programų studentams, padėjo EVF doktorantei suplanuoti doktorantūros studijas, vizitą Suomijoje ir publikacijas moksliniuose žurnaluose. Viena iš temų, kuria paskaitų metu kalbėjo profesorė – mokslinių tyrimų centrų ir įmonių kooperavimosi svarba.

– Kodėl mokslinių tyrimų institucijoms reikia bendradarbiauti su verslu? Kokią matote abipusę naudą?, – paklausėme M. Toivonen.

– Anksčiau universitetai gyveno savo gyvenimą, o verslas savo. Jeigu aukštosios mokyklos planuoja savo veiklą ilgalaikėje perspektyvoje, o ne tik čia ir dabar, reikia žinoti, kokie yra kasdieniniai iššūkiai ir problemos įmonėse. Tai privalu žinoti tam, kad Universitete vykdomi tyrimai būtų ne tik įdomūs akademinei bendruomenei, bet ir aktualūs, pritaikomi ir padėtų visuomenei bei ekonomikai toliau vystytis.

Atliekant įvairius tyrimus, reiktų klausti savęs, kaip galime prisidėti prie geresnės ateities. Mokslininkui suprantant ir žinant įmonių kasdienybėje kylančias problemas, gaunant tikrus duomenis ir naujausias idėjas iš realaus gyvenimo, jo veikla taptų daug įdomesnė.

– O kaip dėl verslo įmonių?

– Labai svarbu, kad verslo įmonės suvoktų mokslo pasiekimus, turėtų prieigą prie naujausių duomenų skirtingose mokslo srityse. Esminis reikalavimas – šie mokslo pasiekimai turi būti pateikiami įmonėms suprantama kalba ir skirtis nuo pateikimo formos moksliniams žurnalams.

Apibendrinant, universitetai ir tyrimų centrai turi galimybę vykdyti aktualius tyrimus, įmonės gauna naujausias mokslines žinias suprantama forma, tad nauda – abipusė.

– Su kokiais iššūkiais susiduria įmonės ir tyrimus vykdančios institucijos, siekdamos bendradarbiauti?

– Vienas iš pagrindinių iššūkių yra susijęs su finansavimu. Tyrimus atliekančios institucijos vis dažniau susiduria su nepakankamo finansavimo problema. Aukštosioms mokykloms ir mano minėtiems centrams lėšos, kurios atkeliautų iš įmonių būtų labai svarbios. Žinoma, atliktas tyrimas turėtų atnešti naudos konkrečiai įmonei.

Suomijos techninių tyrimų centras šią problemą sprendžia, pasitelkdamas keletą skirtingų projektų. Keliuose iš jų stengiamės sukurti pagrindus, kurie mus įgalintų kreiptis į verslo įmones. Įgyvendindami jungtinius projektus, dirbame ne su viena, bet su keliomis įmonėmis, tad rezultatai pasitarnauja joms visoms.

Taip pat vykdome ir konkrečioms įmonėms aktualius projektus, kurių finansavimu pasirūpina pačios įmonės. Tokiu atveju, mūsų darbas tampa panašus į konsultavimą, tačiau tam tikri skirtumai išlieka. Konsultavimu besiverčiančios įmonės neinvestuoja tiek pinigų ir laiko gauti naujausiems tyrimų rezultatams, kiek mokslininkai ir universitetai.

– Kokių žingsnių reikėtų imtis, kad Lietuvoje dialogas tarp verslo ir mokslo atstovų stiprėtų?

– Pirmiausia, aukštosios mokyklos turėtų dalyvauti diskusijose su valstybinėmis institucijomis, atsakingomis už verslo vystymą, tyrimus ir inovacijas. Labai svarbu suprasti inovacijų, paremtų praktika ir mokslu, svarbą.

Reikia, kad valstybės ir valdžios institucijos įsitrauktų į mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą ir ugdymą jau ankstyvuose švietimo etapuose.

Tuo tarpu mes, kaip tyrėjai, turime populiarinti praktika paremtus sprendimus, savo veiklos metodus, reaguoti į įmonių atsiliepimus. Svarbiausia dalintis sukaupta patirtimi ir gerąja praktika.