Akivaizdi prieštara: tarpdiscipliniškumas aukštajame moksle, profiliavimas – bendrojo lavinimo mokyklose

Ji primena, kad, nors tarpdiscipliniškumas laikomas ateities kompetencijų pagrindu, mūsų bendrojo lavinimo mokyklose akcentuojamas profiliavimas, t. y. žvelgiama atgal, o ne į priekį.

Pasak J. Šiugždinienės, apie tarpdiscipliniškumą šnekama jau kelerius metus, universitetuose kuriamos tarpdisciplininės studijų programos, skatinami mokslo tyrimai, tačiau erdvės jo palaikymui ir plėtojimui – nepakanka. Tarpdisciplinių studijų programų nėra kaip įteisinti, tarpdisciplininiai moksliniai straipsniai priskiriami tik kuriai nors vienai sričiai/krypčiai. Kelių sričių/krypčių bendraautoriai turi susitarti dėl straipsnio krypties.

Nėra palaikančios įstatyminės bazės

Technologinių ir socialinių mokslų atstovų dalyvavimas bendruose projektuose vis dar nustebina vertintojus. Kartais net yra paprašoma pakeisti vieną ar kitą ekspertą, kaip neatitinkantį reikalavimų. Net jei kvietimuose nurodoma, kad privalomas tarpdisciplininis bendradarbiavimas, vertinant vykdytojų kompetenciją remiamasi ne kelių mokslo sričių, o tik kurios nors vienos kriterijais.

„KTU turime 48 tarpdisciplinines studijų programas. Tai – ir muzikos technologijos, didžiųjų verslo duomenų analitika, sveikatos informatika, medicininė chemija, medicininė fizika. Tačiau, nors visose jose mokoma bent dviejų disciplinų, šios programos, pagal egzistuojančius įstatymus, yra priskirtos vienai kuriai nors studijųkrypčiai“, – problemą įvardija KTU studijų prorektorė.

Dronai tampa etiniu iššūkiu

J. Šiugždinienės teigimu, tarpdiscipliniškumas yra būtinas, siekiant spręsti kompleksinius iššūkius, su kuriais susiduria šiandienos pasaulis. Visuotinis atšilimas, pasaulio populiacijos augimas, terorizmas – tai tik keletas problemų, kurioms spręsti reikalingas kelių sričių išmanymas ir kompetencijos.

„Pavyzdžiui, tam, kad apskaičiuotume riziką, sukurtume išmaniąsias aplinkos stebėsenos technologijas, reikalingos ir informatikos, ir psichologijos, ir sociologijos, ir kitų mokslo sričių žinios. Kita vertus, technologijos, kurios gali įsiskverbti į asmeninį žmogaus gyvenimą, kaip, pavyzdžiui, dronai, galintys fotografuoti žmones privačioje erdvėje, iškelia ir moralinius, etinius klausimus. Į šiuos bando atsakyti humanitarinių, socialinių mokslų atstovai“, – įžvalgomis dalijasi J. Šiugždinienė.

Sunku numatyti, kokia bus ateities ekonomika

Pasaulis keičiasi ypač sparčiai, todėl, pasak jos, sudėtinga numatyti, kokia bus ateities ekonomika. Gyvenimo ir darbingo amžiaus trukmei ilgėjant, tikimybė, jog profesinėje veikloje teks persiorientuoti, keisti sritį, tampa vis didesnė. Tarpdiscipliniškumas suteikia laisvės ir galimybių išplėsti savo praktikos ribas.

Kita vertus, gilus disciplinos išmanymas yra būtina sąlyga kokybiškam tarpdiscipliniškumui pasiekti. Rinktis kelią, kuriame visi viską žino, yra rizikinga. Pasak J. Šiugždinienės, iš principo tarpdiscipliniškumas reiškia, jog žmogus atstovauja savo discipliną sprendžiant tarpdisciplinines problemas.

Ateityje pasaulis taps programuojama sistema

Ateities instituto (JAV) – nepriklausomos tyrėjų grupės, kuri jau 40 metų atlieka ateities prognozavimo tyrimus – atliktoje studijoje „Ateities darbo įgūdžiai 2020“ nurodomi šeši svarbūs faktoriai, veikiantys visuomenę bei jos poreikius ir ekonomiką. Tai – ilgėjanti gyvenimo trukmė, dėl kurios keičiasi karjeros ir mokymosi kelias, kompiuterizacija, dėl kurios pasaulis tampa programuojama sistema, organizacijų struktūros keitimasis dėl socialinių technologijų įtakos, išmaniųjų įrenginių ir robotų įsigalėjimas, naujųjų medijų ekosistemų atsiradimas, dėl kurių reikia išmokti naujų komunikavimo būdų, globalizacija, dėl kurios organizacijos turi tapti lankstesnės, atviros įvairovei ir greičiau prisitaikančios.

„Pavyzdžiui, atsinaujinančiosios energetikos sritis – kokių žinių reikia joje dirbančiam specialistui? Mechanikos, chemijos, energetikos. Kita, didelį potencialą turinti sritis – individualizuota mityba – jungia mediciną ir chemiją. Daugelis (jei ne visos) ateities specialybės bus tarpdisciplininės“, – įsitikinusi J. Šiugždinienė.

Žinutė „tiksliukams“: komunikacija – ne vien tik vamzdžiai

„Neseniai technologinių mokslų atstovui bandžiau išaiškinti, kad komunikacija – tai ne tik vamzdžiai ar kompiuterius jungiantys laidai, bet ir komunikavimas organizacijos viduje ir išorėje; tam kuriamos strategijos, keliami tikslai. Kad išaiškinčiau, turėjau priminti prieš metus įvykusią lėktuvo „An-2“ avariją Baltijos jūroje – dėl neefektyvios komunikacijos gelbėjimo darbai stipriai vėlavo“, – teigia J. Šiugždinienė.

Mokėjimas kalbėti ir susikalbėti „kitos disciplinos“ kalba yra viena iš esminių ateities darbuotojo savybių. Naujųjų medijų raštingumas, t. y. gebėjimas kurti, redaguoti vaizdo ir garso medžiagą taip pat gerai, kaip tekstinę, tarpkultūrinė komunikacija, gebėjimas valdyti milžiniškus duomenų srautus yra kiti ateities darbuotojui svarbūs įgūdžiai.

Tarp jų yra nemažai susijusių su kritinio mąstymo įgūdžiais. Tai – gebėjimas atrasti kūrybinius sprendimus, pateikti gilias įžvalgas ir asociacijas; šių įgūdžių (kol kas) neįmanoma paversti skaitmeniniu kodu, jų neturi dirbtinis intelektas.

Profiliavimas nužudo kūrybiškumą

Pasak J. Šiugždinienės, profiliavimas, taip kaip jis vykdomas kai kuriose Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, žlugdo kūrybiškumą.

„Niekada nebūsi kūrybingas, jei domėsiesi tik savo siaura sritimi. Pavyzdžiui, Olandijoje taip pat vyksta profiliavimas, tačiau moksleiviai vykdo projektus, kuriuose susijungia skirtingos sritys ir kryptys. Kūrybingumas – būtina savybė inovacijų ekonomikos darbuotojams“, – teigia KTU studijų prorektorė.

Psichologai ir neurologai, tyrinėjantys nušvitimą (angl. insight), t. y. gilias įžvalgas, kurios neretai veda į didžius atradimus, teigia, jog jis ištinka tada, kai žmogaus protas sukuria netikėtas sąsajas, atpažįsta, iš pirmo žvilgsnio nesusijusias, tačiau panašias struktūras, kai vienos srities žinios padeda išspręsti kitos srities problemą. Pavyzdžiui, gali pasirodyti, kad organizacijos pertvarkymas nedaug kuo skiriasi nuo baldų perstumdymo namuose, kad eilėraščio kūrimas panašus į valgio gaminimą, o fizikos žinios gali padėti kuriant muziką.

Įkvepiančių pavyzdžių toli ieškoti nereikia – Leonardo da Vinci buvo mokslininkas, inžinierius, menininkas, Charlesas Darwinas turėjo 16 hobių. J. Šiugždinienė primena ir kompozitorių, KTU profesorių Rytį Ambrazevičių, kuris turi fiziko diplomą.

Inžinieriai mokosi filosofijos

Mokslo ir studijų tarpdiscipliniškumas – tai vienas iš strateginių KTU prioritetų. Pasak J. Šiugždinienės, kalbėdamasi su įmonėmis, ir išgirdusi prašymą: „Pamokykit inžinierius rašyti ir komunikuoti“, ji gali atsakyti, kad tai jau vykdoma – KTU inžinieriai mokosi medijų filosofijos ir psichologijos, o vertėjai ir rinkodaristai – informatikos.

„Žinoma, dar yra kur tobulėti. Pavyzdžiui, aš norėčiau, kad kitos disciplinos būtų pateikiamos ne kaip atskiras kursas, o įsilietų į dalykines paskaitas. Kad, pavyzdžiui, besimokant inžinerinį modulį, dalis jo valandų būtų skirtos komunikaciniams gebėjimams lavinti, ekonomikos pagrindams ir panašiai. Na, o teisingiausia būtų, jei būtų stojama ne į atskirą specialybę ar studijų programą, o į studijų krypčių grupę“, – savo vizija dalijasi J. Šiugždinienė.

Siūlys skirtingus magistrantūros kelius

Nuo rugsėjo KTU savo studentams pasiūlys ir naują magistrantūros modelį. Pagal jį, magistrantas galės pasirinkti tris kelius – eksperto, vadovo arba tarpdisciplininio specialisto. Kiekvienoje studijų programoje tam tikra kreditų dalis bus skirta atitinkamoms kompetencijoms ugdyti.

„Jei studento tikslas yra tapti giliu tam tikros srities ekspertu, rinktis tyrėjo karjerą – jis renkasi eksperto magistrantūrą, kurios „laisvieji“ moduliai skirti papildomoms tos mokslo krypties kompetencijoms ugdyti. Studentas, kuris siekia vadovaujamojo darbo, galės rinktis vadovo magistrantūrą ir studijų metu įgyti vadovavimo, lyderystės kompetencijų. Na, o norintieji greta pagrindinės specialybės įgyti kitos, artimos mokslo krypties žinių, galės rinktis tarpdisciplininę magistrantūrą“, – apie pokyčius pasakoja J. Šiugždinienė.

Kuriant naują magistrantūros modelį aktyviai dalyvauja verslo įmonės. Pasak KTU studijų prorektorės, taip siekiama jaunuosius specialistus priartinti prie darbo rinkos – parengti juos ne tik lanksčius, gebančius reaguoti į besikeičiančią situaciją, bet ir suprantančius įmonių poreikius.