Alytuje apsilankę KTU aplinkosaugos specialistai: gaisro gesinimo vanduo gali būti tvarkomas įprastiniais metodais, milijonų tai nekainuos

Dr. Violeta Kaunelienė, KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos katedros vedėja

Didelių padangų gaisrų patirtis rodo, kad be oro taršos rimtas problemas kelia ir gaisro gesinimo metu susidarę dideli kiekiai toksinėmis medžiagomis užteršto vandens. Jo sudėtyje gali būti fenolių, ketonų, aminų, policiklinių aromatinių angliavandenilių, dioksinų ir kitų pavojingų junginių. Dėl galimo toksiško poveikio ir gruntinio vandens užteršimo pavojaus šis vanduo turi būti atskirai surenkamas ir išvalomas.

Šiuo metu ieškoma sprendimo, kaip išvalyti Alytuje trijuose rezervuaruose sukauptą gaisro gesinimo vandenį. KTU mokslininkai į problemos sprendimą įsitraukė ne tik dėl socialinės atsakomybės ar sukauptos praktinės patirties, ypač valant pramonines nuotekas, užterštas specifiniais teršalais.

Imtis konkrečių veiksmų paskatino ir pastaruoju metu viešojoje erdvėje siūlomi teorinėmis prielaidomis grįsti neefektyvūs bei ekonomiškai nenaudingi problemos sprendimo būdai.

KTU mokslininko doc. Viktoro Račio vadovaujama mokslo grupė yra sukūrusi inovatyvią biosorbcinę technologiją nafta užterštų nuotekų valymui ir įdiegė AB „Klaipėdos nafta“.  Sėkmingai pilotiniuose įrenginiuose išbandyta ir labai druskingo (iki 350g/l) naftos produktais užteršto vandens valymo technologija.

Dar vienas pavyzdys – pavyko stabilizuoti Kėdainių miesto nuotekų valyklos, į kurią atiteka ir įvairios pramoninės nuotekos, turinčios skirtingo tipo toksiškų ir sunkiai šalinamų medžiagų, darbą. Sukurta ir įdiegta inovatyvi technologija biogeninių medžiagų šalinimui iš valomų nuotekų biocheminiais metodais, rekonstruojant pakibusio veikliojo dumblo sluoksnio filtracijos įrenginius ir panaudojant esamą infrastruktūrą, kas leido stabilizuoti įrenginių veiklą laukiant, kol bus skirtas finansavimas įrenginių modernizavimui.

Mokslininkų sukaupta patirtis valant specifinėmis medžiagomis užterštą vandenį suteikia galimybes teikti pagrįstas rekomendacijas, kaip efektyviai ir saugiai išvalyti gaisro gesinimo metu susidariusį vandenį.

Remiantis šiandien pateiktais Aplinkos apsaugos agentūros atliktos cheminės analizės rezultatais, visuose trijuose rezervuaruose sukauptame gaisro gesinimo nuskaidrintame vandenyje esančių teršalų kiekiai neviršija didžiausių leistinų koncentracijų (DLK) į nuotekų surinkimo sistemą išleidžiamoms nuotekoms.

Visuomenę gali gluminti anksčiau skelbta informacija, jog gaisro gesinimo vandenyje policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracija normas viršija šimtus kartų. Reikia pabrėžti, kad tuomet vanduo tyrimams buvo imamas gaisro metu iš šulinių, į kuriuos galėjo patekti ypač koncentruotas gaisro gesinimo vanduo, vėliau prasiskiedęs dėl didelio naudoto vandens kiekio gaisrui gesinti.

Skelbta, kad antraceno koncentracija 645 kartų viršijo DLK į gamtinę aplinką išleidžiamam vandeniui. Vadinasi, antraceno koncentracija vandenyje buvo 129 mikro g/l.

Tai stebina, nes antraceno tirpumas vandenyje priklausomai nuo temperatūros tesiekia 20-40 mikro g/l. Galima daryti prielaidą, kad tiriamas buvo ne vanduo, bet vandens ir dumblo mišinys. Šiuo metu tuose šuliniuose vandens nebėra, jis buvo perpumpuotas į tris rezervuarus, kuriuose sukaupto vandens analizę tikslingai atliko Aplinkos apsaugos agentūra.

Įvertinus galimą suminį neigiamą ištirpusių medžiagų poveikį bei susidariusio užteršto vandens kiekį, rekomenduojama gaisro gesinimo metu susidariusį užterštą vandenį valyti keliais etapais:

Rezervuaruose nusistovėjęs ir nuskaidrėjęs (viršutinis sluoksnis) vanduo tiesiogiai tiekiamas biologiniam valymui UAB „Dzūkijos vandenys“ eksploatuojamuose Alytaus miesto biologiniuose valymo įrenginiuose. Remiantis pirminiais duomenimis, siūloma gaisro gesinimo vandenį nedideliais kiekiais (iki 10% bendro srauto) dozuoti kartu su valomomis Alytaus miesto nuotekomis.

Likęs vandens-dumblo mišinys paliekamas nusistovėti rezervuaruose ir nusistovėjęs vanduo nusiurbiamas vėliau jį papildomai apdorojant chemininiu–mechaniniu valymo metodu. Šio etapo metu dozuojamas koaguliantas, kuris efektyviai suriša ir išsodina užterštame vandenyje esančias pakibusias netirpias daleles. Susiformavę dribsniai atskiriami ir sutankinami dumblo maišuose.

Įvertinant tai, kad nemaža dalis teršalų gali būti susikaupusi nuotekų dumble, atskyrus filtratą, rekomenduojama atlikti policiklinių aromatinių angliavandenilių, dioksinų bei sunkiųjų metalų analizę dumble ir atitinkamai priimti sprendimą jo utilizavimui. Priklausomai nuo teršalų koncentracijos, galimi šie dumblo utilizavimo būdai: deginimas „Toksikoje“ arba dumblo skaidymas specialiais biopreparatais.

Siekiant  įvertinti gaisro gesinimo vandens biologinio valymo galimybes, lapkričio 15 dieną buvo paimti visuose trijuose rezervuaruose esančio gaisro gesinimo vandens bei aktyvaus dumblo iš Alytaus miesto nuotekų valymo įrenginių bandiniai.

Laboratorinėmis sąlygomis atlikti preliminarūs aktyvaus nuotekų dumblo atsparumo tyrimai rodo, kad gaisro gesinimo vanduo gali būti valomas UAB „Dzūkijos vandenys“ eksploatuojamuose Alytaus miesto nuotekų valymo įrenginiuose.

Kaip žinia, Alytaus ekstremalių situacijų komisija nusprendė pakartoti gaisro gesinimo vandens cheminę analizę keliose laboratorijose.

Galutinius sprendimus bus galima priimti gavus naujus rezultatus, tačiau jie, veikiausiai, esmingai nesiskirs nuo Aplinkos apsaugos agentūros jau atliktos analizės rezultatų.

Skubinti proceso nėra prasmės, nes dabar gaisro gesinimo vanduo pavojaus aplinkai nekelia.