Antrojo G. Kuprevičiaus paskaitų ciklo „Menas ir technologijos“ pradžia – apie romantizmą

Pirmoji antrojo sezono KTU garbės daktaro emerito G. Kuprevičiaus paskaita „Romantizmas – tarp tamsos ir šviesos“ vyks KTU Kultūros centro (Laisvės al. 13) mažojoje salėje nuo 18 iki 19.30 val. Visuomenei atvirų šešių paskaitų ciklas tęsis pusę metų, jos bus tiesiogiai transliuojamos KTU portale www.ktu.edu.

– Jūsų atvirų paskaitų ciklas „Menas ir technologijos“ sulaukė antrojo sezono. Kuo šis skirsis nuo pirmojo? Galbūt daugiau dėmesio skirsite menui, o ne technologijoms ar atvirkščiai?, – paklausėme profesoriaus G. Kuprevičiaus.

– Džiaugiuosi, kad mano paskaitų lankytojai ne tik pasisakė už ciklo tąsą, bet ir siūlė įdomias temas. Keletą jų pasistengsiu įgyvendinti naujame sezone.

Vargu, ar pavyktų atsieti menus nuo technologijų, nes šie dalykai yra taip tampriai susieti, kad skriaustume save, kalbėdami tik apie vieną iš pusių. Mėnulio matome tik vieną pusę, tačiau tai nereiškia, kad jis plokščias – technologijos mene yra nematoma Mėnulio pusė.

– Pirmosios antrojo sezono paskaitos pavadinimas: „Romantizmas – tarp tamsos ir šviesos“. Koks buvo šis laikotarpis ir kaip jis įtakojo mūsų dabartį? 

– Tai buvo nepaprastai įdomus ir mažai žinomas mums laikotarpis. Sakau tai drąsiai, nes žymiai daugiau ištyrę esame viduramžius, renesansą ar antiką, nei romantizmą. Tai buvo vienas keisčiausių ir nuostabiausių laikotarpių žmonijos istorijoje, kuomet pirmą kartą buvo pabandyta įsivaizduoti pasaulį be žmogaus, o tik su jo jausmais ir idėjomis. Sunkiai dabartiniam žmogui suvokiama filosofija…

– Kodėl šiame technologijų amžiuje verta prisiminti romantizmo epochą?

– Todėl, kad romantinių nuostatų priminimas gali pažadinti mūsų dvasingumą ir idealizmą, be kurio visas pasaulis gali pavirsti didele ir beprasme prekybos centrų sangrūda.

– Romantizmui būdinga emocijų viršenybė prieš protą, kūrybos – prieš griežtas taisykles. Ar Jums artimas šis istorijos laikmetis ir jo meno, filosofijos bei literatūros kryptys?

– Tai gana klaidinga nuomonė. Romantikai protu rėmėsi gal net daugiau, nei vėlesnių epochų kūrėjai. Būtent proto švara padėjo jiems žengti į nežinomas jausmų ir emocijų sritis, o mokslo žmones šaukė drąsai ir žygiams. Apie tai pasikalbėsime paskaitoje plačiau.

Ar man artimas romantizmas? Ši jausena turi būti artima visiems gyviems žmonėms, nesvarbu kuo tikėtų ir kur gyventų. Dabar aiškėja, kad arabų pasaulyje tai – tiesiog gyvenimo būdas.

– Romantizmas išpopuliarino balades ir romansus. Ar Jums, kaip kompozitoriui, artimi šie žanrai? Kokia jų vieta muzikos pasaulyje?

– Baladė yra labai sudėtingas žanras ir romantikų kūryboje jo turinys dažnai būna giliai paslėptas, užšifruotas. Mes jau nebeturime laiko dekodavimui, tad ir klausomės kaip malonią vienaplanę muziką ar poeziją. Romansai taipogi reiškė kiek daugiau, nei dabar suvokiame.

Mes suvis menuose atpratome ieškoti gelmių – dabar svarbu, kad menai stebintų. Deja, ne vien tik tokia meno paskirtis…

– Romantizmo herojus – individualistas savitu charakteriu, atsiskyrėlis, nusistovėjusių normų laužytojas. Ar tame romantizmo šviesa ar tamsa?

– Taip. Romantikas yra iš prigimties dviguba asmenybė, kurioje vienodai stipri šviesa ir tamsa. Jei balansas pažeidžiamas, laimi beprotybė arba maištas. Tai ir yra stipriausios menininko saviraiškos savybės, deja, tragiškos ir dažniausiai nebepakeičiamos…

– Romantizmas pasižymi revoliucinga ir maištinga romantinio meno dvasia. Ar šiais laikais romantinis menas nėra nuvalkiotas ar iškreiptas? Koks yra šiuolaikinis romantikas?

– Romantikų buvo visais laikais: jų yra ir dabar, bus ir ateityje. Daugeliui mano amžininkų romantizmo idėjos asocijuojasi su pralaimėjimu.

Viena iš ryškiausių dabarties romantikių yra Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri, užaugusi liuteronų bažnyčios pastoriaus šeimoje turi savyje visas romantizmui būdingas savybes ir bruožus. Gaila, kad didžioji pasaulio dalis mąsto kitoje plotmėje.

Priešingybė jai – kitas romantikas, jautrią ir gana dailią poeziją kuriantis Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kurio idėjos veda į destrukciją ir jam pačiam nežinomą baigtį. Šie du mano pavyzdžiai – o paskaitoje ir kiti – bei klausytojų reakcijos į juos parodys, ar tikrai prekybos centrų ir radikalizmo pergalė ne už kalnų…

G. Kuprevičiaus atvirų paskaitų ciklas vyks pirmąjį mėnesio ketvirtadienį KTU Kultūros centro (Laisvės al. 13) mažojoje salėje, nuo 18 iki 19.30 val.:

• 2015 spalio 8 d. – „Romantizmas – tarp tamsos ir šviesos“ 
• 2015 lapkričio 5 d. – „Emocijos ir technologijos“
• 2015 gruodžio 3 d. – „Pasaulio garsovaizdžiai“
• 2016 vasario 4 d. – „Penktoji muzikos kilmės versija“
• 2016 kovo 3 d. – „Žmogaus balsas ir informacija“
• 2016 balandžio 7 d. – „Muzika, kurios nėra“

Paskaitos vaizdo įrašą galite stebėti čia: