APKLAUSA PARODĖ: AUGA VARTOTOJŲ DĖMESYS PAKUOTEI

Vartotojai tampa atsakingesni

Apklausos rezultatai parodė, kad didžiajai Lietuvos daliai gyventojų, pagrindiniai kriterijai renkantis gaminį išlieka jo kaina (49 proc.), sudėtis bei savybės (34 proc.). Be šių įprastų kriterijų, nemažas vartotojų dėmesys tenka ir aplinkosaugai.

14 proc. respondentų atkreipia dėmesį iš kokios medžiagos pagaminta gaminio pakuotė,  12 proc. aktualus pakuotės spalvingumas, forma bei prekės ženklas. Net 10 proc. gyventojų svarbu, kad pakuotė nebūtų perteklinė bei būtų galimybė ją panaudoti kitai paskirčiai. 9 proc. apklaustųjų pažymi, kad pakuotė turi būti lengvai perdirbama arba pagaminta iš perdirbtų medžiagų.

„Pakuotės gyvavimo kelias – nuo parduotuvės lentynos iki namų – itin trumpas, o pakuočių atliekų sukeliamos problemos išties didelės. Todėl lemiamas veiksnys sprendžiant šias problemas yra tinkamos pakuotės pasirinkimas. Tendencija, kuria mūsų šalies vartotojai pradėjo vadovautis rinkdamiesi supakuotus gaminius kelia vilčių, kad ateityje pirkėjai skirs dar didesnį dėmesį aplinkosaugai. Tai reiškia, kad ir verslas bus priverstas atsižvelgti į sąmoningesnių vartotojų poreikius ir kurti tokią pakuotę, kuri būtų ne tik inovatyvi, bet ir darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai” – tyrimo rezultatus komentuoja VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos vicepirmininkas Aloyzas Gaudutis.

Taip pat tyrimas parodė, kad net 49 proc. apklaustųjų į apsipirkimo vietas eina su daugkartiniais pirkinių maišeliais. 18 proc. pirkėjų naudoja savo atsineštus vienkartinius plastikinius maišelius įsigytus ankstesnėse apsipirkimo vietose. Trečdalis gyventojų vis dar įsigyja plastinkinius (26 proc.) arba popierinius (7 proc.) maišelius apsipirkimo vietose.

Dabartiniai pokyčiai pakavimo sektoriuje

Paklausus, kokie esminiai pokyčiai pastebimi pakavimo sektoriuje, Kauno technologijos universiteto (KTU) Pakavimo inovacijų tyrimų centro (PITC) vadovas doc. dr. Visvaldas Varžinskas tikina, kad vis daugiau Lietuvos įmonių dėmesį skiria pakuotei ir jos draugiškumui aplinkai.

„Pastebiu, kad vis daugiau Lietuvos įmonių domisi šiuolaikinio mokslo ir mūsų KTU tyrimų centro suteikiamomis galimybėmis projektuoti aplinkai palankesnes pakuotes ir sėkmingai pradeda taikyti jas praktikoje. Kalbant apskritai apie pokyčius pakavimo sektoriuje, pastebimas aktyvesnis inovatyvių ir išskirtinių pakuočių projektavimo ir kūrimo proveržis, atsiranda naujos pakavimo technologijos. Pakuočių medžiagoms rinkoje keliami vis aukštesni reikalavimai – teisiniai, kaštų bei aplinkosauginiai. Europos Sąjungoje plečiant išplėstinės gamintojo atsakomybės principo (principas, kuomet teršėjas moka už atliekų tvarkymą) taikymą, tampa svarbus medžiagos perdirbamumas, suirimo ypatumai ir poveikis aplinkai bei vartotojui” – teigia doc. dr. V. Varžinskas.

Taip pat KTU PITC vadovas akcentuoja, kad aplinkai draugišką pakuotę lemia ne tik jos medžiagos pasirinkimas, bet ir daugelis kitų sprendimų, kurie turi apimti visus pakuotės gyvavimo ciklo etapus:  žaliavų gavybą, gaminių pakavimą, transportavimą, atliekų tvarkymą ir kt.

Daugiau nei pusės apklaustųjų manymu, Lietuvos gamintojai skiria pakankamai dėmesio tam, kad pakuotės kuo mažiau kenktų aplinkai, t. y. būtų perdirbamos, pagamintos iš nekenksmingų medžiagų, tiktų pakartotinai naudoti.

Paklausus respondentų, dėl kokių priežasčių verslo įmonės užsiima visuomenės aplinkosauginiu švietimu, įgyvendina įvairias socialines-aplinkosaugines akcijas,  56 proc. apklaustųjų teigia, kad lemianti priežastis yra įmonių siekis padidinti pardavimus bei noras pagerinti įvaizdį (44 proc.) ir vos 11 proc. pažymi, kad pagrindinis motyvas yra  įmonių suvokimas, kad tik socialiai atsakingas verslas turi ateitį. 

„Daugeliui Lietuvos įmonių vadovų atrodo, kad suderinti verslo interesus ir griežtėjančius aplinkosauginius reikalavimus yra brangu bei sudėtinga. Tačiau patirtis parodė, kad tik sistemiškas ir prevencinis aplinkosaugos priemonių diegimas leidžia ženkliai sumažinti įmonės taršos, atliekų tvarkymo, energijos, žaliavų kaštus, o tai bet kuriai įmonei yra puiki galimybė ne tik sutaupyti, prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimų, bet ir didinti konkurencingumą rinkoje” – pažymi doc. dr. V. Varžinskas.

Per mažai kalbama apie sektinus pavyzdžius

PTO vicepirmininkas A. Gaudutis pastebi, kad Lietuvoje daugėja įmonių ir įstaigų  iniciatyvų, kuriomis prisidedama prie aplinkosauginių problemų sprendimų. Siekiant aktyviau paskatinti bei paviešinti tokių įmonių gerąją patirtį, pirmą kartą Lietuvoje organizuojamas konkursas „Pakuočių sektoriaus lyderiai 2016″.

,,Kartu su gausiu būriu partnerių: KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centru, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos atsakingo verslo asociacija, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija, „Papyrus Lietuva”, organizuojame pakuočių sektoriaus konkursą, kuris tikimės paskatins dalinimąsi geraja patirtimi, pažangių idėjų sklaidą bei inovatyvių aplinkosauginių sprendimų įgyvendinimą” – teigia A. Gaudutis.

Konkursui kviečiama pristatyti veiklas, iniciatyvas ar projektus, vienaip ar kitaip susijusius su pakuočių ar pakuočių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimu. Jame gali dalyvauti gamintojai ir importuotojai,  pakuočių gamintojai, savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai bei atliekų tvarkytojai.

Paraiškos priimamos iki rugsėjo 30 d., jas vertins patyrusių ekspertų komisija. Išsami informacija apie konkursą – organizatorių svetainėje www.pslyderiai.lt.