Dešimtmečio pabaigoje kiekvienam naujam pastatui Lietuvoje bus būtinas Visuotinio atšilimo potencialo skaičiavimas, ir reikės įrodyti, kad neviršijamos nustatytos ribos.
Nepasiruošę gali prarasti konkurencingumą
Pasak KTU SAF mokslininkės L. Šeduikytės labai svarbu, kad įmonių atstovai nelauktų įsigaliojimo datos ir jau pradėtų ruoštis.
„Vykdant bandomuosius gyvavimo ciklo analizės skaičiavimus esamuose projektuose galima suprasti, kur susidaro didžiausios emisijos, kokių duomenų trūksta, ir kaip veikia įrankiai. Tokia praktika leidžia suklysti dabar, kol dar nėra teisinės atsakomybės“, – tikino ekspertė.
Mokslininkė tikina, kad ne mažiau svarbu įsisavinti skaitmeninius įrankius, kurie leistų sujungti statinio informacinio modeliavimo (angl. BIM) modelius su anglies pėdsako duomenimis, kad projektavimo metu būtų galima iš karto matyti poveikį klimatui ir palyginti alternatyvas, o kadangi nė vienas sektoriaus dalyvis negali įgyvendinti mažo anglies pėdsako statybų vienas – architektai, inžinieriai, rangovai ir tiekėjai turi veikti kartu, dalintis duomenimis ir prisiimti bendrą atsakomybę.
Galiausiai, būtina investuoti į švietimą ir naujas kompetencijas. Šios kompetencijos reikalauja ne tik techninių žinių, skaitmeninių įgūdžių, tai ir mąstymo pokytis, paliesiantis visą sektorių.
„Techniniu lygmeniu specialistai turės išmanyti gyvavimo ciklo vertinimo principus: mokėti interpretuoti aplinkosauginę produkto deklaraciją, taikyti EN 15978 metodiką, naudotis specializuotomis programomis. Didėjant BIM naudojimui, šie įgūdžiai turi būti derinami su skaitmenine projektavimo kompetencija – gebėjimu skaičiuoti poveikį tiesiai iš modelio. Sėkmingam įgyvendinimui reikės ir strateginių bei vadybinių kompetencijų. Projektų vadovai turės gebėti nustatyti Visuotinio atšilimo potencialo tikslus, stebėti jų įgyvendinimą, rengti ataskaitas, kurios patenkintų tiek valstybės reguliavimą, tiek užsakovus. Įmonių vadovai turės mokėti paversti visą šį darbą konkurenciniu pranašumu – laimėti konkursus, pritraukti finansavimą, stiprinti reputaciją“, – laukiančius pokyčius dėstė L. Šeduikytė, pridurdama, kad šių įgūdžių gali trūkti anksčiau studijas baigusiems specialistams.
Atnaujinti žinias L. Šeduikytė kviečia į KTU Statybos ir architektūros fakultete spalio 24 d. organizuojamus mokymus „Darnumas statybos sektoriuje“.
Nauji reikalavimai paskatino pokyčius Skandinavijoje
Gerų pavyzdžių, kurie padėtų pasiruošti naujiems reikalavimams Europoje jau yra. Gyvavimo ciklo skaičiavimo praktikos pastatams jau ilgą laiką taikomos Skandinavijos šalyse, kurios stipriai fokusuojasi į tvarumo iniciatyvas statybų sektoriuje, siekiant sumažinti poveikį klimatui.
Pasak tvarumo vadovės, architektės Giedrės Skučaitės-Gedvilės, nuo 2023 metų Danijoje jau yra nustatytos ribinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų potencialas (GWP) vertės naujai statomiems pastatams, o šie reikalavimai kas dvejus metus griežtinami ir tai paskatino pokyčius statybos sektoriuje.
„Reikalavimų įvedimas pradėjo keisti visą statybų industriją – per visą jos vertės grandinę. Gamintojai pradėjo ieškoti būdų, kaip sumažinti savo produktų GWP, nuo energijos šaltinių iki gamybos procesų bei naudojamų medžiagų. Projektuotojai ar tie, kurie vykdo gyvavimo ciklo (LCA) skaičiavimus, yra suinteresuoti rinktis produktus su mažiausiomis emisijomis. Pastebimas ženklus medinių konstrukcijų pastatų augimas, nes jų emisijos yra daug mažesnės nei betoninių pastatų. Išaugo ir susidomėjimas biogeninėmis medžiagomis bei antrinio naudojimo medžiagomis“, – pokyčius vardijo Danijoje veikiančios įmonės „Lendager“ atstovė.
