Ar Lietuvos internetas sutalpins visus norinčius: kada pasibaigs IPv4 adresai, o prie tinklo jungsimės per IPv6?

„Šeštosios kartos IPv6 interneto protokolas buvo kuriamas tada, kai visi suprato, kad ketvirtosios versijos adresų kiekis yra baigtinis ir visi internete nebetilps. Supratimas, kad adresai gali pakankamai greitai pasibaigti kartu su augančiu interneto vartotojų ir prie interneto prijungtų įrenginių skaičiumi pasaulyje paskatino ieškoti sprendimo – kurti naujos kartos IP protokolą. Prognozės išsipildė prieš keletą metų, kai lokaliems interneto registrams (dažniausiai tai – interneto paslaugų teikėjai) buvo išdalintos paskutinės ketvirtosios versijos IP adresų atsargos“, – akcentuoja T. Mackus.

Šiuo metu Žemės populiacijai esant apie 8 milijardus, o žmonėms naudojant po daugiau nei vieną prie interneto prijungtą įrenginį, ketvirtosios kartos adresų stygiaus problema tapo aktuali.

Kuo IPv6 protokolas pranašesnis prieš IPv4?

Lygindami IPv6 protokolą su senuoju IPv4 pastebėsime adreso ilgio padidėjimą. IPv6 adresas ilgis – 128 bitai, jis užrašomas šešioliktainių skaičių poromis, kurios atskiriamos dvitaškiais (pvz., 2001:0db8:85a3:0a32:0b01:8a2e:0370:7334). IPv4 adresui skirtas trumpesnis 32 bitų laukas įprastai užrašomas dešimtainiais skaičiais.

Pasak KTU Interneto paslaugų centro DOMREG Techninio administravimo skyriaus vadovo Tomo Simonaičio, IPv6 protokolu galima sudaryti nepalyginamai didesnį kiekį – net 340 undecilijonų unikalių IP adresų.

„Jeigu IPv4 protokalas leidžia sudaryti tik apie 4 milijardus adresų, o pasaulyje gyvenančių žmonių skaičius jau seniai yra viršijęs šią ribą, tai toks didelis IPv6 protokolu galimų sudaryti adresų padidėjimas yra esminis IPv6 protokolo funkcionalumo pranašumas prieš IPv4 protokolą. Taip pat reikėtų nepamiršti tinklo architektūros lankstumo ir maršrutizavimo dinamiškumo“, – tikina T. Simonaitis.

Nuo 2008 metų IPv6 įdiegtas .lt domeno infrastruktūroje

Nuo 1995 metų pasaulyje pradėjus diegti IPv6 protokolą, 2008 metais jis buvo įdiegtas .lt aukščiausio lygio domeno infrastruktūroje.

„Kadangi atsirado naujai aprašyti interneto standartai apie naujos versijos IP adresus, o mes visi po truputį turim migruoti į naują IP protokolą, todėl tam, kad domenai būtų išsprendžiami ir per IPv6 protokolu gaunamas DNS užklausas ir tai nebūtų ta vieta, kuri trukdo protokolo naudojimui, IPv6 protokolas buvo įdiegtas ir .lt domene“, – prisimena KTU Interneto paslaugų centro DOMREG vadovas T. Mackus.

Kiek vėliau, 2012 metais, IPv6 protokolą baigė diegti ir didžiosios technologijų kompanijos „Google“, „Facebook”, „Microsoft“, taip pat įvairių šalių interneto paslaugų tiekėjai bei techninės įrangos gamintojai. Tačiau siekiant išvengti nesklandumų, lygiagrečiai liko palaikomi ir senieji IPv4 adresai, kurie naudojami iki šiol.

IPv6 protokolą palaiko 78 proc. deleguotų .lt domenų vardų serveriai

Registruotų .lt domenų vardų serverių DNS įrašų analizė parodė, kad 78,12 proc. antro lygio .lt domenų turi bent vieną IPv6 palaikantį vardų serverį. 76,01 proc. turi bent du IPv6 palaikančius vardų serverius. Iki 2017 m. IPv6 palaikymas vardų serveriuose sudarė apie 12 proc., tačiau vėliau šoktelėjo iki 66 proc. ir iki šiol išlieka augantis.

„Vienas iš didžiausių ir daugiausiai .lt domenų aptarnaujantis paslaugų teikėjas 2017 m. papildomai pradėjo naudoti „Cloudflare“ vardų serverius, kurie DNS paslaugas teikia tiek IPv4, tiek IPv6 protokolais. Todėl nuo 2017 metų tas padidėjimas ir pastebimas.

Žiūrint į IPv6 naudojimo vardų serveriuose statistiką ir lyginant ją su Lietuvos interneto paslaugų teikėjų turimų IP adresų statistika, matome analogišką situaciją – apie 80 proc. jų turi IPv6 adresus ir gali juos skirstyti interneto vartotojams bei kitiems klientams, kurie teikia įvairias paslaugas, įskaitant interneto svetainių talpinimą.

Noriu pasakyti, kad apie 20 proc. paslaugų teikėjų net neturi IPv6 adresų, kuriuos galėtų nesunkiai gauti, nes jų netrūksta, bet, matyt, jie neturi planų teikti paslaugų šiuo protokolu“, – teigia T. Mackus.

Siekdamas padėti visiems .lt domeno turėtojams naudoti IPv6 protokolą vardų serveriuose, .lt domeno administratorius suteikia vieną IPv6 palaikantį vardų serverį nemokamai.

„Jau dabar visi .lt domeno turėtojai galėtų naudotis IPV6 protokolą palaikančiais vardų serveriais. DNS vardų serverį ns2.domreg.lt galima naudoti nemokamai ir šis .lt domeno administratoriaus vardų serveris palaiko IPv6. Čia būtų sprendimas ne savo infrastruktūroje pridėti IPv6, kas yra šiek tiek sudėtingiau, o papildomu DNS serveriu nurodyti ns2.domreg.lt ir leisti prieigą prie DNS įrašų. Tuomet domenas būtų išsprendžiamas abiem protokolais“, – tikina KTU Interneto paslaugų centro DOMREG Techninio administravimo skyriaus vadovas T. Simonaitis.

Vien vardų serverių nepakanka

Tam, kad būtų naudojamas IPv6 protokolas, turi būti pritaikytas visas tinklas – nuo interneto svetainės failus bei duomenų bazes talpinančio serverio, interneto paslaugų tiekėjo tinklo, DNS šakninių ir rekursinių serverių iki vartotojo kompiuterio ar telefono interneto naršyklės.

“Greičiausiai tiesiai vartotojo kompiuteris su interneto naršykle domeno vardo neišsprendžia, o naudoja interneto paslaugų teikėjo rekursinius DNS serverius. Jei vartotojas naudoja tik IPv6 protokolą, rekursiniai DNS serveriai taip pat privalo būti pasiekiami IPv6 protokolu.

Tolimesniuose žingsniuose taip pat kyla klausimas, ar interneto svetainės ir elektroninio pašto bei kitų paslaugų serveriai palaiko IPv6 protokolą“, – atkreipia dėmesį T. Simonaitis.

Dauguma Lietuvos interneto svetainių IPv6 protokolu yra nepasiekiamos

Kaip parodė registruotų .lt domenų vardų serverių DNS įrašų analizė, IPv6 palaikantį serverio adresą (yra AAAA tipo DNS įrašas) turi tik 11,14 proc. deleguotų .lt domenų (11,10 proc. pasiekiami).

„Manau, kad paslaugų teikėjai turbūt neturi didelio suinteresuotumo, nes šalia IPv4 protokolo naudoti ir IPv6 protokolą reikalauja daugiau sąnaudų tiek serverių administravimo, tiek saugumo užtikrinimo prasme. Darbo dvigubai, sąnaudos didėja, o poreikio IPv6 protokolui bei ryškios IPv4 adresų trūkumo problemos Europos regione kol kas nėra. Europoje vis dar užtenka IPv4 versijos IP adresų, kuriuos turi išsidalinę lokalūs interneto registrai. Opesnė problema dėl IPv4 trūkumo turbūt greitai besivystančioms šalims, kurios savo laiku nepasirūpino IPv4 adresais, kai jų dar buvo“, – aiškina KTU Interneto paslaugų centro DOMREG vadovas T. Mackus.

Elektroninio pašto serveriai taip pat nepalaiko IPv6

Dar viena labai svarbi paslauga – elektroninis paštas – taip pat neteikiama IPv6 protokolu. Vos 11,45 proc. antro lygio .lt domenų turi IPv6 palaikantį el. pašto serverį (yra MX tipo DNS įrašas).

„Šiuo metu turėti svetainę ar el. pašto serverius, kurie pasiekiami tik per IPv6 dar per drąsu: greičiausiai labai daug žmonių apskritai negalės prisijungti prie tokios svetainės ar atsiųsti el. laiško, tad kol kas reikalingi abiem protokolais pasiekiami svetainės ir el. pašto serveriai.

Tie, kurie naudoja tik IPv6 adresus, dažnai yra priversti naudoti NAT64 ir panašius sprendimus, kad galėtų pasiekti serverius, kurie nenaudoja IPv6 adresų.

Mintis buvo, kad šios technologijos bus skirtos pereinamajam laikotarpiui, tačiau tas pereinamasis laikotarpis be galo užsitęsė. Prieš 15 metų buvo sakoma, kad visi migruos į IPv6. Dabar nematau jokio IPv6 naudojimo spartėjimo. Kas yra realizavę, naudoja, bet nėra taip, kad galėtume jau naikinti IPv4”, – apibendrina KTU Interneto paslaugų centro DOMREG Techninio administravimo skyriaus vadovas T. Simonaitis

Lietuvai IPv4 adresų pakanka

Tinklų koordinavimo centro RIPE duomenimis, Lietuvos interneto paslaugų teikėjai (lokalūs interneto registrai) valdo 2,6 mln. IPv4 adresų. Vienam Lietuvos gyventojui tenka beveik po vieną IPv4 adresą. Labai panaši IPv4 adresų, tenkančių vienam gyventojui, statistika Latvijoje bei Estijoje.

Pagal IPv6 naudojimą, RIPE duomenimis, Lietuva lenkia artimiausius kaimynus – Latviją ir Lenkiją. Lietuva turi apie 28 proc. tinklų, skelbiamų per IPv6 protokolą, Latvija – 20 proc., Lenkija – 16 proc. Baltijos jūros regione pirmauja Vokietija, kur net 57 proc. tinklų yra skelbiami per IPv6 protokolą. Švedija turi 52 proc., Suomija – 46 proc., Danija – 42 proc., Estija – 40 proc. tinklų, pasiekiamų per IPv6.