Todėl kai kurie žmonės švenčių metu ima nusivilti savimi, manydami, kad su jais kažkas negerai, jog jie kitokie nei aplinkiniai, prastesni, arba kad jų šeima yra „blogesnė“, nes nesidžiaugia šventėmis. Taip pat gali atrodyti, kad į švenčių organizavimą nebuvo įdėta pakankamai pastangų, todėl nei patys nesijaučiame laimingi, nei aplinkiniai džiaugiasi.
„Jei matome, kad neatitinkame kultūrinio standarto ar socialinių medijų kuriamo vaizdo – pavyzdžiui, neturime gausaus giminių rato arba apskritai nebeturime artimų šeimos narių, – tai gali sukelti stiprų liūdesį ir intensyvias emocines reakcijas. Mano manymu, čia ir slypi problema: socialiniuose tinkluose per mažai kalbama apie kitą švenčių pusę“, – pastebi E. Lukoševičius.
Pasak jo, šventės gali tapti gražiu ir džiugiu gyvenimo momentu, tačiau jos toli gražu ne visada tokios – nėra jokios pareigos jaustis laimingam.
„Žmonės gali susidurti su neišspręstomis problemomis, neturėti artimųjų, pas kuriuos galėtų nuvykti, jaustis pavargę ar sirgti, arba tiesiog nemėgti švenčių. Gyvenimas kartais būna chaotiškas, netobulas ir kupinas įvairių emocijų – visa tai gali lydėti mus ir šventiniu laikotarpiu. Svarbiausia nepamiršti, kad džiaugsmas nėra skirtas vien šventėms – jį galime patirti ir visais kitais metų mėnesiais“, – pabrėžia KTU psichologas.
Po švenčių – socialinis nuovargis
E. Lukoševičiaus teigimu, apie besikaupiančią įtampą gali signalizuoti fiziniai kūno požymiai: įsitempę raumenys, padažnėję galvos skausmai, pakitęs miegas (miegama daugiau arba per mažai, sunku užmigti) bei pasikeitęs apetitas (padidėjęs arba sumažėjęs).
„Su emocijomis susiję požymiai gali pasireikšti staigiais nuotaikų svyravimais, padažnėjusiu dirglumu ir susierzinimu, sustiprėjusiu pykčiu, išaugusiu nerimu ar apatiškumu, kai emocijos atrodo blankesnės nei įprastai“, – pažymi jis.
Galiausiai didėjančią įtampą gali išduoti ir mintys: „Mane viskas erzina“, „Kaip norėčiau iš čia ištrūkti“, „Kas su manimi negerai?“.
„Socialinis nuovargis po švenčių gali pasireikšti išaugusiu poreikiu pabūti vienam, atsitraukti nuo kitų, padidėjusiu dirglumu, išsiblaškymu ar sunkumais susikaupti. Sugrįžus į darbą ar kasdienę rutiną, jis gali lemti lėtesnį įsivažiavimą į įprastas veiklas, mažesnę motyvaciją, greitesnį nuovargį ir stipresnį norą vengti socialinių situacijų“, – aiškina KTU psichologas.
Svarbu atsigręžti į save
E. Lukoševičiaus nuomone, prieš šventes verta aiškiai įsivertinti savo poreikius, norus ir galimybes. Svarbu pagalvoti, ko iš tiesų norisi šiuo laikotarpiu: ar reikia daugiau poilsio ir laiko sau, o gal, priešingai, trūksta bendravimo ir norisi aplankyti seniai matytus artimuosius. Taip pat verta savęs paklausti, ar turite energijos ir noro aktyviai leisti laiką, bei ar yra problemų, kurios šiuo metu yra prioritetinės ir reikalauja dėmesio pirmiausia.
„Pravartu atsižvelgti ir į finansines galimybes: ar šiuo metu galite sau leisti didesnes išlaidas ir gausybę veiklų, ar vis dėlto protingiau rinktis simbolines dovanas? Aiškiai suprasdami savo galimybes ir ribas, sumažinsite tikimybę, kad šventės kels spaudimą ar išvargins“, – sako jis.
Pagal savo norus susikūrus realų šventinį planą ir apie jį atvirai komunikuojant su kitais, gerokai išauga tikimybė išvengti nesusipratimų ir konfliktų.
Kitas reikšmingas aspektas – įsivardyti, kokius vidinius lūkesčius sau keliame šventiniu laikotarpiu. Pavyzdžiui, galime iš savęs reikalauti: „visą laiką būsiu linksmas“, „stengsiuosi nenuvilti šeimos“, „nekalbėsiu apie savo problemas“, „neprašysiu kitų pagalbos“. Tačiau verta kritiškai įvertinti, ar tokie lūkesčiai yra realistiški. Galbūt kai kurių jų galima atsisakyti arba bent šiek tiek pakoreguoti – sumažinti ar pritaikyti prie situacijos.
„Pasistenkite būti lankstūs – gyvenimas nenuspėjamas, o šventiniu laikotarpiu situacijos gali keistis. Leiskite sau koreguoti planus ir nekelkite sau reikalavimo visur suspėti bei viską įgyvendinti pagal pradinį sumanymą“, – dalijasi jis.
E. Lukoševičius pažymi, kad kalbant apie gebėjimą pasakyti „ne“, dažnai svarbu suprasti, kodėl tai daryti sunku. Galbūt bijome nuvilti kitus ar patys sau keliame pernelyg aukštus reikalavimus visur dalyvauti. Kartais baiminamės, kad santykiai nutrūks, tačiau skyrus laiko vidinei analizei paaiškėja, jog atsisakymas jų tikrai nesugriaus.
„Jei sakyti „ne“ sunku, tačiau žinote, kokiose situacijose jaučiatės neužtikrintai, verta pasitreniruoti mažos rizikos aplinkybėse – pavyzdžiui, atsisakyti papildomos užduoties darbe ar mandagiai nepriimti nepatogaus pasiūlymo iš pažįstamo. Taip lavinsite šį įgūdį, mažinsite baimę, o atėjus šventėms bus gerokai lengviau nusibrėžti ribas ir pasakyti „ne“ net tiems žmonėms, kuriems tai paprastai padaryti būna sunkiausia“, – teigia KTU psichologas.
Jis priduria, kad atsisakymas nepadaro žmogaus blogu ar neatsakingu ir nesugadina santykių – kartais tai tiesiog reiškia rūpinimąsi savo gerove.
Rekomenduoja nekelti sau per aukštų lūkesčių
KTU psichologas teigia, kad struktūros atkūrimas po švenčių pirmiausia reiškia grįžimą prie įprastos rutinos. Pasak jo, dienos rutina yra itin svarbi, nes ji padeda automatizuoti daugelį kasdienių sprendimų. Dėl to mažėja streso ir nerimo lygis, grįžta kasdienybės stabilumo ir aiškumo pojūtis, taupoma fizinė ir psichinė energija, gerėja miegas bei produktyvumas.
„Grįžtantiems į įprastą gyvenimo ritmą ir siekiantiems kuo greičiau atkurti emocinę pusiausvyrą pirmiausia rekomenduočiau nepamiršti sveikos gyvensenos principų – pakankamo miego, fizinio aktyvumo ir subalansuotos mitybos. Kai jausitės pailsėję ir turėsite daugiau energijos, sugrįžti į kasdienį ritmą bus gerokai lengviau“, – sako jis.
Svarbu nekelti sau per aukštų lūkesčių pirmosiomis dienomis po švenčių, nes tai gali tik padidinti streso ir nerimo lygį. E. Lukoševičius pataria iš pradžių susitelkti į prioritetines ir skubias užduotis.
„Neskubėkite – leiskite kūnui ir protui natūraliai sugrįžti į įprastą gyvenimo tėkmę. Skirkite laiko apmąstyti savo poreikius: suvokę, ko šiuo metu labiausiai reikia, galėsite tinkamiausiai pasirūpinti savimi – ar tai būtų ramus poilsis, ar didesnis fizinis aktyvumas“, – dalijasi jis.
