Trečiakursė Kamilė, iš studijų skubėdama į darbą, svajoja apie tai, kaip būtų puiku, jei paskaitas galėtum žiūrėti kaip internetinės televizijos serialą – kada nori ir kur nori. Vytautas, jau porą metų norintis keisti specialybę, tikrina universitetų studijų programas – dalį dėstomų dalykų jis puikiai išmano, bet neturi jokio tai patvirtinančio diplomo. Rasa, sumaniusi patobulinti viešojo kalbėjimo įgūdžius, lygina internetinių kursų kainas Kembridže ir Harvarde.
Nors aukščiau aprašyti žmonės – išgalvoti, situacijos, kurias jie patiria, realios. „Eurostudent“ tyrimas, atliktas 25 Europos šalyse rodo, jog daugiau nei pusė studentų besimokydami dirba. Lietuvoje dirba kone 80 proc. studentų, net 60 proc. – paskaitų metu. 2021-ųjų Pasaulio Ekonomikos forumo ataskaitoje buvo teigiama, kad iki 2025-ųjų kone pusė dirbančiųjų visame pasaulyje turės persikvalifikuoti ar įgyti naujų kompetencijų.
Anksčiau universitetas buvo viena iš stotelių karjeros link, kurią, gavus diplomą galima pamiršti. Šiandien aukštųjų mokyklų funkcija keičiasi, jos prisitaiko prie besimokančiųjų poreikių. Mokymasis visą gyvenimą, persikvalifikavimas, lankstūs mokymosi keliai – šie iššūkiai atveria naujas galimybes visoms suinteresuotoms pusėms.