B. Žemaitis: kalbant apie Kauną, raktiniai žodžiai yra „pramonė“, „gamyba“, „technologijos“

Žmonės, dirbantys mokslo ir technologijų sektoriuose, gali būti vienas iš žinių ekonomikos plėtros rodiklių, o aukštąjį išsilavinimą turintys, mokslo ir technologijų srityse dirbantys specialistai yra pagrindas, norint šalyje kurti mokslo atradimus, vystyti technologijų inovacijas, akcentuojama 2016 metų Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos „Eurostat“ straipsnyje.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) prezidentas ir bendrovės „Novameta“ valdybos pirmininkas Benjaminas Žemaitis taip pat mano, kad Lietuvoje be technologijos ir inžinerijos mokslų specialistų nei regiono, nei šalies sėkmingas vystymasis neįsivaizduojamas.

„Prieš 20 metų, kai egzistavo inžinerinio personalo, technologų perteklius, nes užsidarinėjo gamyklos, Kauno gamybos ir pramonės potencialas, lyderiaujančios įmonės, Kauno technologijos universitetas (KTU), turintis stiprią šių specialistų rengimo bazę, išliko“, – teigė B. Žemaitis, pažymėdamas, kad Kaunas visada buvo Lietuvos perdirbamosios gamybos ir pramonės centras.

Vis dėlto, pašnekovo įsitikinimu, norint Kaunui užsitarnauti Europos Silicio slėnio vardą, reikia didelio įdirbio: didinti studentų skaičių technologijos, inžinerijos, biomedicinos krypčių studijose, mokslinių darbų ir tyrimų skaičių, gerinti šalies inovacijų ekosistemą.

„Lietuvoje Kaunas jau pripažįstamas technologijų centru. Paklausus apie Kauną tiek kitų miestų atstovų, tiek užsieniečių, raktiniai žodžiai būna „pramonė“, „gamyba“, „technologijos“, – vardijo B. Žemaitis.

Vyksta ketvirtoji pramonės revoliucija

Pasak KPPAR vadovo, pastaruoju metu Kaune jaučiamas ekonominis proveržis – atėjo keletas pasaulinių investuotojų, išaugo aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis. 2004 metais Lietuvai tapus ES nare, o 2015-iais įvedus eurą, atsirado užsienio investuotojų pasitikėjimas ir prasidėjo tiriamieji darbai.

B. Žemaitis atkreipia dėmesį, jog užsienio investuotojai naujos vietos savo plėtrai nesirenka spontaniškai – dominančią aplinką, rinką jie tiria bent kelerius metus: „Atlikę namų darbus tokie investuotojai, kaip „Hella“, „Continental“, „Hollister“, suprato, kad Lietuvoje, Kauno regione, verta investuoti, sukeldami tikrą proveržį, ypač gamybos sektoriuje.“

Pašnekovas taip pat ragina nepamiršti fakto, kad šiuo metu vyksta ketvirtoji pramonės revoliucija ir su ja ateinanti skaitmenizacija. B. Žemaičio nuomone, ji sušvelnins darbo jėgos poreikį, tačiau atsiras itin aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie mokėtų valdyti rankų darbą pakeisiančias mašinas ir kompiuterius, poreikis.

Didės atlyginimai ir konkurencija dėl darbuotojų

KPPAR vadovas mato galimybę Lietuvoje ir Kaune padidinti gamybą ir eksportą, nes perdirbamosios pramonės įmonės šiandien gamina prekes eksportui, o vidaus rinkai dirba tik labai maža dalis.

„Investuotojai, kurie ateina į Kauną, didžiąja dalimi yra orientuoti į produkcijos pardavimą, išvežimą į pasaulinę rinką. Negalėdami pasiūlyti pakankamų IT ir techninio aptarnavimo specialistų, inžinierių, analitikų skaičiaus, stabdome savo ekonomikos augimą“, – teigė R. Žemaitis.

Pašnekovo nuomone yra du keliai, kuriais gali pasukti Lietuva: „Arba spėsime skaitmenizuotis ir sugebėsime didinti darbo našumą ir konkuruoti su užsienio investuotojais, arba būsime priversti atsisakyti tam tikrų galimybių ir įsileisti darbo jėgą iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Ukrainos.“

B. Žemaičio nuomone, jeigu užsienio investuotojai taip aktyviai kelsis į Lietuvą, kaip pastaraisiais metais, dar labiau sustiprės darbo jėgos stygius. Dabar gamybos sektorius dėl specialistų trūkumo pasižymi vienais konkurencingiausių ir sparčiausiai augančių darbo užmokesčių šalyje. „Atėjus naujiems investuotojams, atlyginimai turėtų dar labiau didėti“, – prognozuoja pašnekovas.

Kryptis proveržiui regione – mokslas ir pramonė

B. Žemaitis taip pat primena, kad šiuo metu šalyje vyksta LR Vidaus reikalų ministerijos inicijuotas regionų specializacijų išgryninimas. Kauno regiono plėtros taryba, kurios narys yra ir B. Žemaitis, 2017 metų gruodžio mėnesį išskyrė keturias pagrindines kryptis proveržiui užtikrinti. Pirma, sumani pramonė ir logistika; antra, mokslas, technologijos, inovacijos; trečia, sveikatos apsauga ir sveika gyvensena; bei, ketvirta, kultūrinės ir kūrybinės industrijos.

„Šios kryptys besąlygiškai reikalauja aukštųjų mokyklų ir verslo bendradarbiavimo, pažangių technologijų įdiegimo, aktyvesnės tarpusavio komunikacijos“, – sakė KPPAR prezidentas, dar kartą pabrėždamas, kad mokslo ir verslo bendradarbiavimas šalies pažangai ir stabiliam proveržiui yra absoliuti sąlyga.

Jo nuomone, Kauno technologijos universitetas, 2013-2014 metais iniciavęs vidinę pertvarką ir įsteigęs Verslo tarybą, jau tuomet įžvelgė glaudaus bendradarbiavimo su pramone ir verslu svarbą. „Šio patariamojo rektoriaus organo universiteto ryšiams su verslu stiprinti sukūrimas prieš ketverius metus buvo svarbus žvilgsnis į priekį. KTU jau tada kitiems universitetams parodė pavyzdį“, – teigė B. Žemaitis.

Pašnekovas pažymėjo, kad universiteto bendradarbiavimas su verslu ir pramone yra labai artimas iki šiol: KPPAR, KTU, verslo ir pramonės atstovai kalbasi apskritojo stalo diskusijose, dalyvauja universiteto programų kūrimo procesuose, vadovauja baigiamiesiems studentų darbams.

Technologinių specialybių darbuotojų „badas“

B. Žemaičio teigimu, vadinamųjų „minkštųjų“ mokslų specialistų šiandien iš tikrųjų reikia mažiau: „Pavyzdžiui, po nepriklausomybės Lietuvai labai reikėjo gerų vadybininkų ir viešojo administravimo specialistų, klestėjo su vadyba ir viešuoju administravimu susijusios studijos.“

Tačiau šiandien situacija pasikeitė. „Dabar didžiausia problema yra rasti konstruktorius, gamybos vadovus, technologus, kurie gebėtų valdyti gamybos procesus“, – kalbėdamas apie aviacijos, elektronikos, baldų, metalo pramonę, sakė B. Žemaitis.

Verslo savivaldą įgyvendinančių Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas atkreipia dėmesį, kad visi verslo atstovai vienbalsiai sako, kad šiandien susiduria su didžiuliu technologinių specialybių darbuotojų poreikiu.

„Jau penkerius metus kartoju jaunimui, kad rinktųsi technologijos mokslus, nes šių specialistų poreikis yra ne tik Lietuvoje, bet Europoje ir pasaulyje. Tokios studijos yra ypatingai gera perspektyva apie tarptautinę karjerą galvojantiems studentams“, – sakė pašnekovas.