Daiktų ir paslaugų interneto bei išmaniųjų sąsajų tyrimai KTU Informatikos fakultete

KTU Informatikos fakulteto dekano profesoriaus Eduardo Bareišos vertinimu, projektui „Daiktų ir paslaugų interneto technologijų ir jų infrastruktūros  išmaniosioms aplinkoms tyrimai bei kūrimas“ suteikta Europos Sąjungos Socialinio fondo finansinė parama yra svarus indėlis ugdant mokslo tarptautiškumą.

Projektą vykdę 37 mokslininkai sukūrė išmaniosios aplinkos programinį karkasą, integruojantį daiktų interneto įrenginius, išmaniąsias paslaugas ir kontekstines vartotojo sąsajas; 5 prototipus, pavyzdžiui, viena iš sukurtų technologijų leidžia rašyti tekstą kompiuterio ekrane įtempiant veido raumenis arba akies mirksniais, kita – įvertinti paciento vaistų leidimo iniciavimo bei apnėjos atsiradimo tikimybių parametrus. Publikuota 30 mokslinių straipsnių, tarptautinėse konferencijose skaitytas 21 pranešimas.

Apie projekto eigą ir gautus rezultatus sutiko papasakoti KTU IF dėstytoja ir projekto vadovė Virginija Limanauskienė.

– Kaip projekto tyrimų sritis susijusi su išmaniųjų aplinkų ir daiktų interneto problemomis?

– Išmanioji aplinka aprėpia įvairias mokslo disciplinas ir technologijas, kurių pagalba komunikaciniais tinklais galima keistis informacija su realaus pasaulio aplinka, fiziniais objektais, daiktais. Tokios technologijos kaip RFID, trumpo atstumo bevielės komunikacijos, lokalizacija realiame laike ir bevieliai sensoriniai tinklai plinta daiktų interneto taikyme, o verslo atstovai pranašauja šviesią ateitį Daiktų Internetui (DI) apjungsiančiam fizinį pasaulį su kibernetine erdve.

Šiam proveržiui kuriami naujos technologijos ir metodai, kad išspręsti problemas, susijusias su išmaniosiomis aplinkomis: neišspręstas esamų technologijų suderinamumo ir integracijos klausimas, neužtikrinamas pakankamas paslaugų kokybės lygmuo, atsižvelgiant į vartotojų poreikius ir išmaniosios aplinkos galimybių ribas bei technologinius iššūkius. 

– Kokie projekto tikslai?

– Projekte siekiama trijų tikslų: sukurti išmaniosios aplinkos daiktų integracijos metodiką ir technologiją; sukurti ir ištirti taikomąsias išmaniąsias interneto paslaugas ir sąsajas bei jų projektavimo ir testavimo metodiką; panaudojant išmaniųjų interneto paslaugų projektavimo metodus, sukurti žmogaus fiziologiniais modeliais pagrįstas interneto paslaugas ir ištirti jų medicininį taikymą analgezijoje.

–Kaip buvo pasiekti projekto rezultatai?

– Projektas buvo vykdomas be partnerių Informatikos fakulteto visų katedrų jungtinėmis pajėgomis pagal katedrų mokslinių veiklų sritis, atitinkamai buvo parengta ir projekto paraiška. Projekto įgyvendinimo metu  nuo 2012 m. iki 2015 m. buvo tiriamos daiktų ir paslaugų interneto technologijos išmaniosioms aplinkoms, kuriamas  išmaniosios aplinkos programinis karkasas, integruojantis daiktų interneto įrenginius, išmaniąsias paslaugas ir kontekstines vartotojo sąsajas.

Viena iš sukurtų technologijų leidžia žmonėms rašyti tekstą kompiuterio ekrane naudojant veido raumenų įtempimus arba akių mirksnius. Norėdamas valdyti sistemą, žmogus ant kaktos turi užsidėti specialų lankelį. Ant lankelio yra jutikliai, kurie nuskaito žmogaus kaktos raumenų aktyvumą.

Kiti eksperimentiniai tyrimai su projekte sukurtu paslaugos prototipu, buvo skirti įvertinti paciento vaistų leidimo iniciavimo bei apnėjos atsiradimo tikimybių parametrus. Tyrimui naudoti realių pacientų duomenys gauti iš Alberto Einšteino medicinos kolegijos JAV anestezeologijos skyriaus.

Svarbu paminėti mokslininkų  Roberto Damaševičiaus, Vytauto Štuikio, Algimanto Venčkausko, Vytauto Pilkausko, Henriko Pranevičiaus, Tomo Blažausko, Tomo Skersio indėlį į šio projekto sėkmę. Iš viso projekte dirbo 37 KTU Informatikos fakulteto mokslininkai bei tyrėjai.

Projekto veiklų rezultatai praplėtė tyrėjų kompetenciją ir sudarė pagrindą naujų ES Horizon 2020 projektų paraiškų parengimui.