Didžiausias atsinaujinusio KTU pasiekimas – žmonių mentaliteto pasikeitimas

Per dvejus KTU Atsinaujinimo programos įgyvendinimo metus nuveikta daug: optimizuojant Universiteto veiklą ir telkiant studijų bei mokslinį potencialą, 14 fakultetų pertvarkyti į 9, 14 mokslo institutų – į 9, 114 katedrų ir centrų – į 73; atsisakyta aukštajai mokyklai nebūdingų veiklų; įdiegta pirmoji Lietuvoje kompleksinė mentorystės programa; įsteigti studijų programų komitetai… iš viso įgyvendintos 29 veiklos.

Metų pabaigoje, optimizuojant KTU ūkio valdymą, pradėtas vykdyti dar vienas precedentų Lietuvoje neturintis bandomasis projektas – strategiškai netinkamo Universiteto nekilnojamojo turto pardavimas, gautas lėšas investuojant į infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą.

Vieno svarbiausių Atsinaujinimo programos „kaltininkų“ KTU rektoriaus Petro Baršausko teigimu, siekiant tapti ir išlikti lyderiu savo šalyje, regione, Europoje, nuolat reikia reaguoti į pokyčius visuomenėje, pasaulines tendencijas. Vienas artimiausios ateities tikslų – universitetų stambinimas ir jungimasis.

– Kodėl KTU reikėjo pertvarkos? Kokie pagrindiniai strateginiai tikslai buvo iškelti?, – paklausėme P. Baršausko.

– Pirmiausia gimė pati reformos idėja. Tuo metu keitėsi universiteto vadovai (P. Baršauskas rektoriumi buvo išrinktas 2011 m., – red. past.), keitėsi ir teisinė situacija šalies aukštosiose mokyklose – įvyko reforma, po kurios, šalia Senato, atsirado Taryba, rektorių padariusi ne tokį priklausomą tik nuo Senato ir šiek tiek atrišusi rankas veiklai. Į aukštąsias mokyklas imta žiūrėti kaip į organizacijas, kurias turi valdyti savo srities profesionalai.

Kitas svarbus aspektas, į Universitetą atėjo daug naujų žmonių iš verslo, kitų sričių, todėl galėjome į KTU valdymą, veiklą pažvelgti iš šono ir pamatyti, ko trūksta, ką reikia keisti. Esu pokyčių žmogus ir suprantu, kad be pokyčių mes niekada neisime į priekį, todėl pradėjome generuoti idėjas, kokių permainų reikia ir kaip jas įvykdyti.

Pradžia buvo strategijos kūrimas. Ją sukūrę, pamatėme, kad yra labai daug tarpusavyje susietų, kompleksinių dalykų – negalėsi pakeisti kažkurio vieno dalyko, nepakeitęs kito. Atsiradusi kritinė panašiai mąstančių žmonių masė ir įgalino sukurti ir pradėti vykdyti Atsinaujinimo programą, kuri palietė visas Universiteto sferas – nuo struktūros iki turinio pertvarkos.

– Galbūt ir laikotarpis permainoms palankus – žmonės psichologiškai joms jau buvo nusiteikę?

–  Žmonės joms pasiruošę jau dešimt ar penkiolika metų, tačiau niekur neįvyko jokios permainos, nes nugalėdavo interesai ir inercija. Mano gerbiami vyresnieji kolegos paklausydavo, ką aš kalbu, ir sakydavo: „Gerai kalbi, gerai planuoji, bet gal dar palaukim. Man liko tik 5 metai iki pensijos“. Būtent tai ir nugalėdavo. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl universitetai iki šiol ir neatsinaujina iš esmės.

– Kuriuos nuveiktus darbus įvardintumėte kaip svarbiausius?

– Galėčiau įvardinti ne vieną. Kad ir Universiteto stambinimas – pirmą kartą toks žingsnis žengtas nuo pat jo įkūrimo. Tačiau norėčiau akcentuoti tai, ką svarbiausia ir sunkiausia pakeisti – požiūrį, mentalitetą.

Žmonės pradėjo kitaip žiūrėti į Universiteto valdymą. Anksčiau vyravo įsitikinimas, kad Universitetą turi valdyti profesūros nurodymus vykdantis techninis personalas. Buvo tabu sakyti, kad Universitetas yra normali verslo įmonė, kurią turi valdyti profesionalai, o ne tik rektorius ar prorektoriai. Pirmieji priėmėme vykdomąjį direktorių. Darbuotojai pamatė, kad tai veikia ir to reikia.

Pasikeitė požiūris į jauną žmogų, jo gebėjimus, vertinimą. Atsirado partnerystė. Studentai svariai prisideda prie svarbių sprendimų priėmimo, teikia daug siūlymų, pavyzdžiui, svarstant metinį biudžetą.

– Vienu svarbiausių Atsinaujinimo programos laimėjimų vadinama studijų programų pertvarka – KTU pirmasis Lietuvoje įsteigė studijų programų komitetus. Kokia tai permaina?

– Siekiame atverti studijų programų kūrimą, nes visų Lietuvos universitetų programų kūrimo procesas yra uždaras – viskas vyksta katedros viduje. KTU atsirado Studijų programų komitetai, kuriems vadovauja nepriklausomas programų direktorius, pasitelkiantis konsultantus, disponuojantis biudžetu. Ši pertvarka yra pagrindinis šių mokslo metų akcentas.

– Įvykdžius Atsinaujinimo programą – kas toliau? Kokia tolimesnės Universiteto raidos vizija?

– Noriu pabrėžti, kad, nors KTU Atsinaujinimo programos projektai vykdyti 2013-2014 m., pokyčiai, įgyvendintų permainų tąsa ir jų tobulinimas yra amžini. Gal tokių stambių pertvarkų nebereikės, bet nuolatinis atsinaujinimas, reagavimas į išorės poreikius yra būtinas.

Naujausios tendencijos, kaip rodo Švedijos, Prancūzijos pavyzdžiai, ką jau įvykdė Danija, Suomija, yra universitetų jungimas, jų stambinimas. Yra ir naujas terminas tokioms aukštosioms mokykloms apibūdinti – nebe specializuotas, nišinis universitetas, o „comprehensive university“ (liet. bendrasis universitetas), t.y. savyje turintis viską.

Ir mes einame šiuo keliu, skatindami tarpdiscipliniškumą, tarpsritiškumą. Pirmasis žingsnis – kitais mokslo metais atsiras trys bendros studijų programos su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu.