Diskusijoje KTU – apie Lietuvos demografines problemas ir jų sprendimo būdus

Diskusijos pradžioje, sociologė Audronė Telešienė įvardijo pagrindinius iššūkius, laukiančius XXI amžiuje – tai klimato kaita ir žmogiškieji resursai. Anot sociologės, kitos demografinės problemos, kurios taps iššūkiu būsimiems absolventams ir ateities specialistams, yra populiacijos mažėjimas ir demografinis senėjimas. Jos teigimu, Lietuva yra viena iš sparčiausiai senėjančių visuomenių ne tik Europoje, tačiau ir viso pasaulio mastu.

Pasikeitę prioritetai

LR Seimo nario Rimanto Dagio teigimu, su naująja politika pasikeitė ir visuomenės vertybės: atsirado karjeros prioritetas, kuris išstūmė šeimos ir giminės pratęsimo prioritetus iš žmogaus gyvenimo. Dėl galimybės keliauti ir siekti asmeninės karjeros, statistiškai Lietuvoje pirmojo vaiko susilaukia jau dvidešimt devynerius metus turinti moteris.

Seimo narys įvardijo dvi, jo manymu, pagrindines priežastis, sukeliančias demografines problemas Lietuvoje – tai silpnos, nestabilios šeimos ir vėlyvas gimdymo amžius. Anot Dagio, kai Europoje gyvybė klesti, o Afrikoje mirtingumo koficientas yra mažesnis negu Lietuvoje, LR valstybėje nuo 1991 m. buvo atlikti 420 tūkstančių legalių abortų.

Be to, pasak Rimanto Dagio, jei Lietuvos emigracijos problemos šalinimas nebus vykdomas, šalies laukia demografinė katastrofa. Anot jo, Lietuvai užtenka susigrąžinti 420 tūkstančių dirbančių emigrantų tam, jog problema būtų išspręsta be papildomų valstybės lėšų. Seimo nario teigimu, pagrindinis sprendimo būdas šioms problemoms spręsti yra socialinės programos kūrimas, kuris paskatintų žmones susilaukti daugiau vaikų ir tai daryti kiek įmanoma anksčiau. „Pirmas vaikas gimsta neplanuotai ir iš meilės, antrojo gimimą galima paskatinti socialinėmis programomis, o trečiam reikia keisti požiūrį į šeimą“,– sakė Rimantas Dagys.

Spragos švietimo sistemoje

Vyskupo Kęstučio Kėvalo teigimu, Lietuvos švietimo sistema turi didelę spragą: mokyklos nesuteikia jaunimui žinių apie tokius dalykus, kaip moters biologinis amžius, apvaisinimas ir šeimos kūrimas. Anot vyskupo, klausimai „Koks yra gyvenimo tikslas?“, „Kokia yra žmogaus prigimtis?“ šiandien nėra madingi ir juos atidėliojame, paliekame ateičiai, gyvendami be prasmės. Taip pat, Kęstutis Kėvalas pažymėjo, jog atsiradus pensijų sistemai, gimstamumas pradėjo mažėti, nes anksčiau laimingos, saugios senatvės garantas buvo vaikai. „Keisti reikia ne tik politiką, bet ir požiūrį“, – tikino Kęstutis Kėvalas.

Lenkijos pavyzdys

„Spręsdami klausimą „Kas yra šeima?“, mes švaistome laiką, kurį galėtume skirti esamų šeimų gerbūviui,“ – teigė seimo narė Rita Tamašunienė. Diskusijos metu seimo narė lygino Lietuvos ir Lenkijos valstybių šeimos sampratas. Pasak Ritos Tamašunienės, Lenkijos valstybė piliečiams, kurie kuria šeimas santuokoje, teikia paramą. Taip pat, nors Lenkijoje tėvystės ir motinystės atostogos yra trumpesnės nei Lietuvoje, jų ilgis yra paskaičiuotas taip, jog jauni žmonės spėtų auginti vaikus, mokytis ar dirbti. Be to, tokioms šeimoms sudaromas lankstus darbo grafikas.

Pasak Tamašunienės, Lenkijos verslininkams, kurie į darbą priima jaunus žmones, auginančius vaikus, yra teikiamos mokesčių lengvatos. Galiausiai, Lenkijos valstybė daugiavaikės šeimos nariams teikia nuolaidas ne tik kasdieninėms prekėms, tačiau ir viešajam transportui, teatrams, muziejams ir kavinėms.

Senstanti visuomenė

Gyvename sistemoje, kurioje vaiko turėjimas yra brangiai kainuojantis sprendimas“,– diskusijos metu sakė ekonomistas Raimondas Kuodys. Pasak jo, didžiausi kaštai, susiję su vaiko turėjimu – tai institucionalizuota senatvės parama ir vaiko išlaikymas iki dvidešimt ar daugiau metų. Kalbėdamas apie senatvės pensijų sistemą, ekonomistas tikino, kad nebeužtenka taupyti pinigų senatvei, nes nedidinant duonos kepėjų skaičiaus, už tuos pinigus nieko neįsigysime. Raimondo Kuodžio ateities ekonomikos prognozė – sparčiai senstančioje Lietuvos visuomenėje sveikatos sektoriui greitai reikės skirti net 30 proc. viso BVP.