Einu, nes noriu būti sveikas

Apie ėjimo naudą sveikatai susimąstome tada, kai aplinkybės verčia keisti savo įpročius. Ir tada kyla klausimas: „Ar bėgimą galime pakeisti ėjimu?“ Daugeliui atrodo, kad ėjimas – tai visai nerimtas užsiėmimas, kurio negalima pavadinti net fiziniu pratimu. Neskubėkim juoktis.

Tai labai paprasta ir negailėkite tam laiko. Truputį paėjėti – nuo autobusų sustojimo vietos iki namų, nuo namų iki parduotuvės ar universiteto. Net neįtariate kiek tai naudinga sveikatai. Pradėkite vaikščioti kuo daugiau jau dabar ir rezultatai jus nustebins. Per keletą mėnesių pagerinsite ne tik savo fizinę sveikatą, savijautą, numesite svorio – akivaizdžiai net nekeisdami savo įprasto gyvenimo būdo. Tai tikrai realu. Pakanka tik skaičiuoti žingsnius. Kasdien mes padarome vidutiniškai apie 4000 žingsnių. Tai visai nedaug. Bet kuriuo atveju – tai nepakankamai tam, kad pagražėtų kūnas ar pagerėtų sveikata. Na tie kurie kasdien nueina apie 9000 žingsnių (maždaug 7 km), jaučiasi sveikesniais ir žvalesniais už tinginiaujančius. Ne veltui ėjimą vadina fizinių pratimų karaliene. Ypatingo nieko tam nereikia – tik noro. Ėjimas – tai pats universaliausias ir prieinamiausias judėjimo būdas, tinkantis visoms amžiaus grupėms.        

Kas naudingesnis – bėgimas ar ėjimas? Vienareikšmiškas atsakymas į šį klausimą neegzistuoja. 

Naudingiausia visada pradėti nuo ėjimo – tam, kad sustiprėti ir sutvirtėti, o tik po to arba išmokti sportinio ėjimo arba pradėti bėgioti. Bėgioti verta pradėti tik esant normaliam kūno svoriui ir pagerėjus bendrajai organizmo ištvermei, priešingu atveju galima pakenkti širdžiai ir sąnariams.

Dar Hipokratas teigė, kad gimnastika, fiziniai pratimai, ėjimas turi būti mūsų kasdieninio gyvenimo dalimi, tam kas nori išsaugoti darbingumą, sveikatą, pilnavertį ir džiaugsmingą gyvenimą. Su laiku, kai savo kūne pajausite jėgą ir po treniruočių Jus aplankys emocinė bei fizinė harmonija, o ne begalinis nuovargis ir noras mesti tai, ką pradėjote, suprasite, kad visa tai buvo ne veltui, juk gyventi pilnavertį gyvenimą su malonumu galima tik esant sveikam.

Kaip  ėjimas veikia mūsų sveikatą?

• Gerina širdies – kraujagyslių sistemos veiklą, reguliuoja kraujospūdį. Kiekvienas turintis problemų su širdimi – visų pirma visada turi kreiptis pas gydytoją. Tai būtina tam, kad gautumėte rekomendacijas savo fiziniam aktyvumui. O visiems kitiems – ėjimas gali tapti puikia profilaktine priemone  širdies – kraujagyslių sistemos susirgimams išvengti. Daugeliu mokslinių tyrimų įrodyta, kad ėjimas padeda mažinti ir reguliuoti aukštą kraujospūdį. 
• Stiprina raumenis ir gerina jų veiklą. Nors skamba banaliai, bet ir ėjimas padeda užsiauginti raumeninę masę. Daugeliui atrodo, kad vaikštant dirba tik kojų raumenys. Labai apsirinkate – krūvis tenka  ne tik kojų, bet ir pilvo raumenims. Na dar atlikus keletą papildomų pratimų pilvo presui – jau galėsim džiaugtis savo sustiprėjusiu kūnu. Tam, kad tik palaikyti savo fizinę formą – pakanka 30-45 minučių pasivaikščiojimo, stebint savo laikyseną.
• Puiki aterosklerozės profilaktikos priemonė. Eidami geriname gyvybiškai svarbių sistemų kraujotaką, didiname jų energiją, kas stiprina kraujagysles ir jų sieneles ir stabdo aterosklerozės vystymąsi. 
• Ėjimas sumažina riziką susirgti Alzhaimerio liga. Remiantis Virdžinijos Universiteto atliktų tyrimų rezultatais, kasdienis 30-45 minučių pasivaikščiojimas gali padėti susidoroti su Alzhaimerio liga. Žygeivių tikimybė susirgti šia liga du kartus mažesnė, nei besivartančių ant sofutės. Galite tikėti ar ne, bet ėjimas labai naudingas Jūsų intelektui ir psichologinei pusiausvyrai reguliuoti.
• Normalizuoja visos virškinimo sistemos darbą. Sveikos gyvensenos propaguotojai ir gydytojai vienbalsiai teigia, kad įprotis pasivaikščioti po 10-15 minučių keletą kartų per dieną 31% sumažina tikimybę susirgti tiesiosios žarnos vėžiu ir  pagerina skrandžio motoriką ir greitina medžiagų apykaitą. 
• Gerėja nuotaika. Na jei gera nuotaika kažkur išgaravo, atsikėlėte ne ta koja, jaudinatės, nerimstate – tai geriausias būdas nuotaikai pagerinti yra pasivaikščiojimas. Mokslininkai jau seniai nustatė, kad ilgų pasivaikščiojimų mėgėjai rečiau skundžiasi prasta nuotaika, nei tie, kurie to nedaro. Tie žmonės rečiau jaučiasi sugniuždyti. Visai neblogai pasivaikščioti… 
• Sumažina riziką susirgti glaukoma (Glaukoma – padidinto akispūdžio liga). Žmonėms galintiems susirgti šia liga, gydytojai rekomenduoja kasdienius pasivaikščiojimus. Kodėl? Ėjimas ir bėgiojimas ristele, bent tris kartus per savaitę mažina akių spaudimą.
• Ėjimas padeda reguliuoti svorį. Visiems malonu sužinoti, kad nebūtina valandomis prakaituoti sporto salėje, norint numesti nereikalingus kilogramus, galima tiesiog išeiti pasivaikščioti. Reguliarūs greiti pasivaikščiojimai išjudina medžiagų apykaitos mechanizmus, intensyviai degindami riebalinį audinį. Nereikalingas svoris pradės kristi proporcingai ilgėjant ir intensyvėjant pasivaikščiojimams.
• Stiprina kaulus ir sąnarius. Ėjimas yra puiki alternatyva, padedančia sustabdyti kaulinės masės mažėjimą, žmonėms, turintiems polinkį į osteoporozę.
• Puiki ostechondrozės profilaktinė priemonė. Ėjimo metu sumažėja kaklo, nugaros, juosmeninės bei kitų  stuburo dalies raumeninių grupių įtampa. 
• Mažina tikimybę susirgti cukriniu diabetu. Tyrimais įrodyta, kad 20-30 minučių pasivaikčiojimas kasdien padeda sumažinti cukraus lygį kraujuje beveik visai parai.
• Gerina plaučių darbą. Nieko nenustebinsim pasakydami, kad visi fiziniai pratimai labai naudingi kvėpavimo sistemai. Aktyviai vaikštant, padažnėja kvėpavimas, kraujas prisotinamas deguonies ir tai paskatina greitesnį toksinų šalinimą iš organizmo, pakelia energijos lygį ir paskatina atsinaujinimo procesus organizme. 
• Švelnina lėtinio nuovargio sindromo požymius. Intensyvaus ėjimo dėka, suintensyvėjus visų vidaus organų veiklai iš sportuojančiojo organizmo su prakaitu pasišalina nereikalingi šlakai ir toksinai.
• Natūrali priemonė nuo nemigos. Tyras oras visą kūną prisotinantis deguonimi bei fizinė veikla, atnešanti lengvą nuovargį – gerina miego kokybę.
• Mažina cholesterolio kiekį kraujuje. 
• Ėjimo treniruotės veikia kaip grūdinimosi priemonė organizmui, stiprina imuninę sistemą.
• Stabdo senėjimo procesus.
• Gerina organizmo ištvermės galimybes.

Kaip nugalėti tingulį?

Pagrindinė ėjimo treniruočių taisyklė – tai jų reguliarumas, nepriklausomai nuo metų laikų ar oro sąlygų. Fizinį krūvį didinkite palaipsniui keldami savo judėjimo greitį bei ilgindami  treniruotės laiką. Tai duos galimybę organizmui persitvarkyti ir prisitaikyti prie naujų įpročių.

Kaskart pradėjus sportuoti, prieš Jus iškils dilema: eiti į treniruotę ar likti namuose. Galima rasti begales straipsnių apie tai, kaip save motyvuoti ir pradėti judėti. Bet praktikoje yra keletas dalykų, kurie padeda įveikti tingulį. Raskite bendraminčių ir visai nesvarbu, kas tai bus: brolis ar sesuo, kaimynė ar bendradarbiai. Nesigėdykite ir dalinkitės su jais savo abejonėmis bei mažais pasiekimais. Galima susistatyti maršrutus, tuo pačiu, aplankant nežinomas vietas, gerinti savo sveikatą. Pradėkite dalyvauti įvairiuose pėstiesiems organizuojamuose renginiuose. Jei leidžia galimybės, įsigykite žingsniamatį. Labai malonu jo ekranėlyje išvysti ne tik nueitus kilometrus, bet ir sudegintas kilokalorijas. Žmonės, kurie įveikė šį pradinį periodą, jau neįsivaizduoja savo gyvenimo be ėjimo ar kitos fizinės veiklos.

Tai gal užteks sėdėti prie kompiuterio? Laikas pasivaikščioti!

Kai savo kūne pajausite jėgą ir po keletos treniruočių Jus aplankys emocinė bei fizinė harmonija, o ne begalinis nuovargis ir noras mesti tai, ką pradėjote, suprasite, kad visa tai buvo ne veltui, juk gyventi pilnavertį gyvenimą su malonumu galima tik esant sveikam.

Straipsnį parašė KTU sporto centro trenerė Loreta Šapokienė.