Ekspertai sudėliojo taškus dėl profesinio orientavimo: ar išties situacija beviltiška?

Ekspertai kritikuoja dalį savivaldybių už prastą profesinį orientavimą, tarp neigiamai įvertintų – Lazdijų, Varėnos rajonų savivaldybės.

„Pastebėjome beviltišką profesinį orientavimą bent pusėje savivaldybių (…). Konkretūs pavyzdžiai – pernai įstojo į aukštąsias mokyklas 120 Lazdijų savivaldybės abiturientų, iš jų 22 – į teisę. Nežinau, ką jie galvojo, ar jie mato labai daug darbo vietų Lazdijuose teisininkams, ar kas įvyko“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

„Arba Varėna – iš jos 138 abiturientai įstojo į aukštąsias mokyklas, per 40 – į verslą ir vadybą. Bendrąja prasme studijų krypčių yra 70, studijų programų 1600, bet jie pasirenka tiktai dvi kažkodėl. Kas įvyksta su tais jaunuoliais ir su jų tėvais – mes sakome, kad tai yra prastas profesinis orientavimas“, – teigė jis.

Naują numerį su dešimčia švietimo srities reitingų pristatę žurnalo autoriai atkreipia dėmesį, kad pasirenkant profesiją sudėtingų mokslų jaunuoliai gali vengti dėl to, kad mokyklose dažnai labai nepatraukliai mokoma matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, „dresuojant“ vaikus valstybinams egzaminams.

„Yra tiktai kelios savivaldybės, kurios išsiskiria, – tai Kupiškis, Rietavas, Rokiškis, Šakiai ir Zarasai – (…) ten vyksta rimtas profesinis orientavimas ir ten jauni žmonės – gimnazistai, jų pedagogai ir tėvai girdi tai, ką sako darbdaviai – kokie yra tiek jų regiono darbdavių poreikiai, tiek ir kitų regionų darbdavių poreikiai. Iš esmės iš čia stojama daugiausiai į įvairias inžinerinės krypties studijų programas“, – spaudos konferencijoje sakė žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

Žurnale, be kita ko, pristatomas reitingas, vertinantis, kuriame universitete ar kolegijoje geriausiai studijuoti konkrečią specialybę. Anot G.Sarafino, Lietuvoje nėra nė vienos aukštosios mokyklos, kuri būtų geriausia visose siūlomose studijų programose. Lygiai taip pat nėra kolegijos ar universiteto, kuris būtų silpnas visose srityse.

„Jeigu (renkatės studijuoti) ekonomiką, tai stipriausias yra ISM universitetas, jeigu kalbame apie matematiką, fiziką, chemiją, lygių neturi Vilniaus universitetas, jeigu informatika, inžinerija ir programų sistemos, tai Kauno technologijos universitetas, jeigu statyba, architektūra – Vilniaus Gedimino technikos universitetas“, – vardijo jis.

Straipsnį publikavo Alfa.lt>>>