Ekspertė: savanorišką veiklą suprantame labai formaliai

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Savivaldos mokymo centras kartu su tarptautiniais partneriais praktinę konferenciją „Municipal Involvement in Supporting Volunteerism“ (liet. „Savivaldybių dalyvavimas savanorystės plėtroje“) organizuoja balandžio 1 d., penktadienį, 9 val. KTU Auloje (A. Mickevičiaus g. 37, 202 a.).  

Skatinti reikia nuo mažens

J. Vaičiūnienės teigimu, norint, kad Lietuvoje atsirastų savanoriavimo kultūra, reikia pradėti šias vertybes skatinti ir apie tai kalbėti nuo pat mažens. Daugelyje šalių, kur savanorystė yra labiau išplėtota, jau mokyklinio amžiaus vaikai yra įtraukiami į įvairias iniciatyvas.

„Nenuostabu, kad Skandinavijos šalyse, Olandijoje ir Jungtinėje Karalystėje, kurios yra savanorystės lyderės Europos Sąjungoje, kiekvienas žmogus savanoriauja vienoje ar net keliose organizacijose, nes tai yra įprasta jų visuomenėje, atitinka jų suformuotas vertybes“, – sakė J. Vaičiūnienė, pridurdama, kad savanoriauja šių valstybių gyventojai su dideliu noru ir užsidegimu.

Pasak pašnekovės, Rumunijoje moksleiviai paskutinę dieną prieš vasaros atostogas gauna miesto mero laišką, kviečiantį prasmingai praleisti vasaros atostogas ir sąrašą organizacijų, kuriose jaunimas galėtų savanoriauti. 

„Iš pradžių reikia suprasti, kokią naudą savanoriška veikla gali suteikti tiek žmogui, ypač jaunam, dar neturinčiam daug gyvenimiškos ar profesinės patirties, tiek pačiai bendruomenei, tuomet vis daugiau žmonių ryžtųsi išbandyti savanorystę. Tai ypač aktualu studentams, nes savanoriavimas – neįkainojama patirtis ir galimybė patobulinti savo įgūdžius ir pasiruošti būsimam darbui“, – įsitikinusi KTU Savivaldos mokymo centro direktorė.

Dalinasi patirtimi

Nors savanorystės idėjos vis dar sunkiai skinasi kelią lietuvių bendruomenėse, po truputį atsiranda aktyvių žmonių, besidominčių ir išbandančių savanorystę. KTU SHMMF projekto „Savanorystė – aktyvaus pilietiškumo kodas“ įgyvendinimo laikotarpiu, 2015-2016 mokslo metai paskelbti savanorystės metais („VoluntYear“) – buvo inicijuojamos ir įgyvendinamos  įvairios savanorystę skatinančios idėjos bei veiklos.

„Tikiu, kad fakultete pradėta iniciatyva, 2015-2016 mokslo metus paskelbus savanorystės metais „VoluntYear2015-2016“, padės išjudinti šiuos procesus ir vis daugiau studentų supras savanorystės prasmę ir reikšmę, įsitrauks į įvairias iniciatyvas“, – sakė KTU SHMMF dekanė Eglė Butkevičienė.

2015-2016 mokslo metais organizuoti įvairūs pristatymai, paskaitos apie savanorystę fakulteto bendruomenei, savanoriškų organizacijų atstovai ir savanoriai dalijosi patirtimi su studentais, vyko video filmų peržiūros vakarai, savanorystės mugė.

Gruodžio mėnesį vyko daug visuomenės dėmesio sulaukęs KTU SHMMF Semiotikos instituto direktoriaus  Dario Martinelli organizuotas pirmasis Lietuvos akademinėje istorijoje veganizmo ir vegetarizmo dienos renginys „VeGandhi“, kuriame dalyvavo ir patirtimi dalinosi Lietuvos pramogų ir meno pasaulio atstovai – Erica Jennings, Jurgis Didžiulis, Edgaras Lubys ir kiti.

Fakulteto studentai, paskatinti gerųjų pavyzdžių, tapo savanoriais įvairiose organizacijose, aktyviai dalyvavo išvažiuojamosiose socialinėse akcijose – rinko dovanas ir vyko į vaikų dienos centrą, gyvūnų prieglaudą, senelių namus.

Galėtų padėti spręsti ir pabėgėlių klausimus

Balandžio 1 d. konferencijoje „Savivaldybių dalyvavimas savanorystės plėtroje“ dalyvaus Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Olandijos savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir universitetų atstovai. Renginio dalyvius vienija bendras tikslas – pasidalinti patirtimi ir aptarti, kaip savanorystė, savanoriškos iniciatyvos, vietos partnerystės gali prisidėti prie geresnių paslaugų savivaldybėse teikimo.

Konferencijoje bus pristatyti pažangūs Europos ir JAV savivaldybėse šiuo metu veikiantys sprendimai ir modeliai, skatinantys teikti geresnes paslaugas, įtraukiant piliečius, aktyvinant savanorystę, vietos partnerystes. Taip pat bus aptariama formali ir neformali savanorystė, jų svarba bendruomenei, diskutuojama, kaip šiuolaikinės technologijos galėtų būti naudojamos gyventojų dalyvavimo ir įsitraukimo skatinimui bei, kaip užtikrinti sėkmingą savivaldybių, NVO, universitetų ir verslo bendradarbiavimą.

Konferencija skirta diskutuoti aktualiomis temomis, kartu ieškant atsakymų, kodėl žmonės savanoriauja, kaip į savanorišką veiklą įtraukti tuos, kurie nėra aktyvūs savanoriai, koks galėtų būti savanorių vaidmuo, sprendžiant pabėgėlių, migrantų integracijos klausimus.

Lietuvoje savanoriavimo kultūros dar nėra

 Pasak KTU Savivaldos mokymo centro direktorės J. Vaičiūnienės, savanorystės projekto idėja gimė 2014 metais Rumunijoje, dalyvaujant keturių dienų tarptautiniame forume „Collaborative Public Management: Pathways to Good Governance at the Local Level“ (liet. Viešoji vadyba, pasiekiama bendradarbiaujant: sėkmingi valdymo būdai nacionaliniame lygmenyje), skirtame decentralizacijos iššūkiams aptarti bei pristatyti įvairių šalių gerąją patirtį valdžios ir bendruomenių bendradarbiavimo skatinimo srityje.

„Renginyje dalyvavo ne tik Rumunijos centrinės ir vietinės valdžios lyderiai, bet ir ekspertai iš JAV, Latvijos, Lietuvos, Olandijos, Pietų Afrikos bei Turkijos. Klausantis pranešimų apie savanoriškas iniciatyvas ir kokią naudą jos gali duoti vietos bendruomenėms, kilo mintis pabandyti paskatinti šiuos procesus Lietuvoje. Lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, savanoriškos veiklos mūsų šalyje dar labai mažai paplitusios“, – teigė J. Vaičiūnienė.

Konferencija yra baigiamasis projekto „V-Code: Volunteering – Code of Active Citizenship“ (liet. „Savanorystė – aktyvaus pilietiškumo kodas“) renginys. „Europa piliečiams“ programos finansuojamą projektą įgyvendina KTU Savivaldos mokymo centras kartu su projekto partneriais iš penkių šalių. Renginys finansuojamas ES programos „Europa piliečiams“ bei Baltijos-Amerikos Laisvės fondo (BAFF) lėšomis.